Būtina, pasak jos, suburti komandą, kuri galėtų parengti Švietimo įstatymo bei Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus, t. y., sudaryti galimybę vyresniems nei 21 metai amžiaus asmenims su sunkia negalia tęsti ugdymosi procesą.
Dar 2020 metų pabaigoje į Tarnybą kreipėsi dvi mamos, auginančios sunkią negalią turinčius vaikus. Abiejų jų dukros, besimokiusios pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą, sulaukusios gimtadienių neteko teisės ugdytis Vilniaus Šilo bei Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokyklose. Nors finansavimas ir ugdymosi planai skirti mokslo metams, sutartys buvo nutrauktos nesulaukus jų pabaigos.
Mamos atkreipė dėmesį, kad jų vaikai neįgijo visų programoje numatytų žinių bei įgūdžių.
Mamos atkreipė dėmesį, kad jų vaikai neįgijo visų programoje numatytų žinių bei įgūdžių. Taip pat neteko teisės, kaip kiti Lietuvos moksleiviai, atšvęsti mokyklos baigimo. Pareiškėjų dukterims reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jų motinos nebegali toliau dirbti, privalo likti namie ir rūpintis vaikų sveikata bei užimtumu.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo prieš dešimtmetį, įtvirtinta valstybių pareiga užtikrinti žmonių su negalia galimybę mokytis visą gyvenimą.
„Dabartinė situacija yra itin sudėtinga. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į savivaldybių bei specialiųjų mokyklų administracijas rekomenduodama mokiniams su sunkia negalia leisti pabaigti mokslo metus, to nepakanka.
Dabartinė situacija yra itin sudėtinga.
Minėti įstatymai sudaro sąlygas diskriminuoti asmenis su negalia dėl jų amžiaus, apriboti juos prižiūrinčių šeimos narių galimybes dirbti, gauti pajamas, galiausiai, ilsėtis“, – sako lygių galimybių kontrolierė A.Skardžiuvienė.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, lygių galimybių kontrolierius negali tirti skundų dėl galimai diskriminacinių nuostatų įstatymuose, tačiau turi teisę valstybės institucijoms teikti išvadas ir rekomendacijas įvairiais su diskriminacija susijusiais klausimais.
