Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai kviečia susipažinti su keliomis įkvepiančiomis istorijomis tų, kurie puikiai suderino norą pažinti pasaulį ir kurti Lietuvai.
Rėmus susikuriame sau patys
Šešerius metus Londone gyvenusi ir vos prieš keletą metų į Lietuvą sugrįžusi projekto „Ką žmonės dirba visą dieną“ įkūrėja Rasa Jusionytė sako, kad bene didžiausią psichologinį diskomfortą tiems, kurie nori kurti Lietuvoje, kelia nematomas aplinkos spaudimas apie „gyvenimo tvarką“.
„Studijos, pirmieji darbai, šeima, paskola – tačiau, kas įrodė, kad būtinai tokia tvarka turime gyventi ir save įsprausti į jos rėmus?“, – klausia R.Jusionytė, kuri jai pačiai kilusius klausimus pavertė savo mylima veikla ir darbu.
„Projektas ir laida „Ką žmonės dirba visą dieną“ yra savotiška dokumentika apie modernų gyvenimą bei darbą Lietuvoje“, – aiškina mergina ir priduria, kad skirtingus poreikius derinti nėra sudėtinga.
„Dabar sėdžiu vienoje iš Londono kavinių, o poryt su darbais būsiu Berlyne. Po to kelioms savaitėms pailsėti važiuosiu į Kroatiją, o gegužę kelias dienas dirbsiu iš Romos. Mano namai ir studija – Vilniuje, bet tai nereiškia, kad grįžusi į Lietuvą aš nustojau keliauti ir praradau kažkokias galimybes. Atvirkščiai, turiu geresnę gyvenimo kokybę ir toliau galiu dirbti iš bet kur“, – pasakoja savo gyvenimo būdu daugelį žmonių įkvepianti mergina, kurią „Instagram“ socialiniame tinkle seka keletas tūkstančių gerbėjų.
R. Jusionytė pabrėžia, kad kažkiek pakeliauti praverstų kiekvienam, nes tik taip gali objektyviai įvertinti savo šalį.
„Manau, kad yra dvi Lietuvos. Taip pat kaip du būdai matyti stiklinę: arba pusiau pilna, arba pusiau tuščia. Esu optimistė galbūt dėl to, kad teko nemažai pakeliauti: nuo Mongolijos, Kubos, Amerikos iki Meksikos bei kone kiekvienos Europos šalies, tačiau niekur geriau už Lietuvą mano širdis nerado“, – atvirauja ji ir prisipažįsta, kad idėja kurti laidą ir projektą apie gyvenimą Lietuvoje kitaip kilo stebint, kiek daug klaidingos, negatyvios informacijos yra Lietuvos žiniasklaidoje.
Lietuvą matau kitaip negu apie ją kalba antraštės: tai jauna, auganti, veržli ir ambicinga šalis, kurioje gyvendama galiu būti to augimo dalimi.
„Lietuvą matau kitaip negu apie ją kalba antraštės: tai jauna, auganti, veržli ir ambicinga šalis, kurioje gyvendama galiu būti to augimo dalimi. Beje, kai daug keliauji ir vis kitur pagyveni, supranti, kad ir tame pačiame Londone yra dalykų, kurie visai netobuli. Tik svarbu turėti su kuo palyginti ir taip susidaryti savo nuomonę“, – svarsto R.Jusionytė.
Pats neišvažiavo, bet kuria galimybes kitiems
Arturas Jefimovas, „Kastu International“ vadovas, yra ankstesnės „pasaulio ieškotojų“ bangos atstovas. Vos tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms, A.Jefimovas taip pat norėjo studijuoti užsienyje, tačiau noras neišsipildė – sutrukdė sudėtinga biurokratinė sistema.
„Galimybės laisvai keliauti tada dar neužteko: buvo labai sunku savarankiškai susirinkti informaciją apie universitetus, susitvarkyti dokumentus, gauti reikiamus sertifikatus. Tiesiog nepasisekė, tačiau pagalvojau, kad galiu sukurti sistemą, kuri padėtų visus šiuos „trukdžius“ išspręsti kitiems Lietuvos studentams“, – pasakoja A.Jefimovas, kuris kartu su organizacijos „Kastu“ komanda per daugiau nei 10 m. svetur „palydėjo“ virš 5,5 tūkst. studentų.
Prisimindamas šį ilgą laiko tarpą, A.Jefimovas neslepia, kad įvyko lemiami pokyčiai.
„Pradžioje studijas užsienyje daugelis matė tiesiog kaip dar vieną būdą emigracijai. Dabar tai daugiau noras įgyti konkrečių žinių ar patirties. Galbūt todėl daugiau nei pusė studentų vos baigę studijas grįžta į Lietuvą ir kuria gerovę ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – pasakoja jis ir priduria, kad viena didžiausių baimių išvažiuojant yra nerimas, ar žinios bei užsienyje įgytas diplomas Lietuvoje bus tinkami.
„Tačiau tai nėra tiesa, nes patirtis užsienyje yra didelis privalumas gyvenimo aprašyme. Dabar svarbiausios žinios ir motyvacija – jei tai turi, tau atvira tiek Lietuva, tiek likęs pasaulis“, – mano A.Jefimovas.
Lauktuvėms – idėjos
Tačiau kartais, kad įvyktų tobula „užsienis + Lietuva“ reakcija, nereikia nei ilgų studijų metų. Pasak darbo ir atostogų programos jaunimui „Jaunimo kelionės“ įkūrėjos Justinos Gulbinskienės, kiekviena kelionė gali tapti lemtinga.
„Nebūtina dirbti ar studijuoti, kad įgytum pasitikėjimo savimi, todėl sėkmės istorijų daug. Štai vienas vaikinas vos po metų, praleistų Australijoje, grįžęs į Lietuvą, atidarė kavinę. Dar kita mergina po gyvenimo Australijoje grįžo su idėja kurti žurnalą Australijos ir pasaulio lietuviams „Upė Teka“. Tokių istorijų yra labai daug“, – pasakoja J.Gulbinskienė ir priduria, kad kelionės praturtina ir padeda pamatyti savo šalį kitu kampu.
„Juk ir į paveikslus galerijose dažnai žiūrima atsitraukus, per atstumą, kad pamatytum visą vaizdą, visumą. Dažniausiai, kad ir kaip sužavėtų aplankytos šalys, ne vienas prisipažįsta, kad džiaugiasi, jog visgi gyvena Lietuvoje“, – pasakoja „Jaunimo kelionės“ įkūrėja.
Dažniausiai, kad ir kaip sužavėtų aplankytos šalys, ne vienas prisipažįsta, kad džiaugiasi, jog visgi gyvena Lietuvoje.
J.Gulbinskienę įkurti šią organizaciją taip pat įkvėpė metai, praleisti Australijoje ir Naujoje Zelandijoje.
„Tikiu, kad kiekvienas jaunas žmogus prieš tapdamas rimtu, atsakingu ir pinigingu žmogumi, prieš tai turi pamatyti pasaulį“, – šypteli pašnekovė.
Pažįstate pilietiškų jaunų žmonių? Pasiūlyk jiems dalyvauti Nacionaliniuose pilietiškumo apdovanojimuose „Tėvyne mūsų“. Daugiau informacijos www.tevynemusu.lt
