Ikiteisminį tyrimą, pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pirmąją dalį, įtariant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra minėtoje mokykloje pradėjo rugsėjo 10-ąją.
„Ikiteisminis tyrimas pradinėje stadijoje, įtarimai niekam neįteikti, renkami ir analizuojami duomenys, pateikti pareiškime“, – 15min informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė.
-
Nepilnų klasių išlaikymui savivaldybės pasiryžusios atseikėti ir po 100, ir po 200 tūkst. eurų
-
Tyrimas: švietimo srities darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių rinkoje
-
Jungtinių klasių būtų įmanoma atsisakyti per 3–5 metus, sako švietimo ministras
-
Auditorė: mažose kaimo mokyklose auga išmokų gavėjų dinastijos ir jos vis brangsta
Tyrimą, anot jos, pavesta atlikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriui.
Daro prielaidą, kad mokiniai buvo paskolinti
Tyrimas, kaip 15min pasakojo mokytoja D.Gurevičienė, susijęs su įvykiais rugsėjo pradžioje, kai į mokyklą sugužėjo būrys, anot jos, oficialiai neįtrauktų į registrą moksleivių.
„Rugsėjo 2 dienos šventėje dalyvavo mokiniai, kurie nebuvo įtraukti į sąrašus, o pasiteiravus, kodėl jų nėra, atsakymo negavome. Pradėjome domėtis. Vaikai ėjo į mokyklą ir iki dabar eina, ir jie niekaip nebuvo įtraukti į sąrašus. Tik rugsėjo 9 dieną tuos mokinius įtraukė“, – pasakojo profsąjungos narė.
Klausiama, kaip mano, kodėl mokiniai į sąrašus neįtraukti, ji teigė, kad tai susiję su per mažų klasių, kuriose nėra bent 8 mokinių, finansavimu.
„Savivaldybėje yra mažų mokyklų [...]. Kad gautų valstybės finansavimą, reikia turėti bent 8 mokinius klasėje. Kadangi savivaldybės mokyklose jų nėra, mes darom prielaidą, kad mokiniai buvo paskolinti, ar neišleisti, ir mūsų mokyklos mokiniai buvo prirašyti kitose mokyklose. Nors realiai jie ėjo į mūsų mokyklą ir kaimo mokyklos gavo finansavimą“, – komentavo D.Gurevičienė.
Mūsų mokyklos mokiniai buvo prirašyti kitose mokyklose.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba sprendimą dėl mokinių skaičiaus švietimo įstaigose priėmė rugpjūčio 26-ąją. Pagal jį, Prano Dovydaičio pagrindinėje mokykloje turėtų mokytis 268 mokiniai, čia, siekiant valstybės finansavimo, jų netrūksta.
Provincijoje – mokinių stoka
Kitose savivaldybės švietimo įstaigose situacija sudėtingesnė. Pavyzdžiui, Bagotosios pagrindinėje mokykloje turėtų veikti keturios jungtinės klasės ir trys, kuriose komplektai pilni. Iš viso mokykloje – 53 mokiniai.
Jankų pagrindinėje mokykloje – irgi keturios jungtinės ir trys suformuotos pilnai. Įstaigoje – 75 mokiniai.
Antanavo pagrindinėje mokykloje – 69 vaikai, iš kurių 17 mokosi dvejose jungtinėse klasėse.
Kazlų Rūdos meras M.Varaška neslėpė, kad savivaldybė susiduria su per mažų mokyklų problema, tačiau neigė, kad mokiniai į kurią nors klasę prirašyti fiktyviai. Anot jo, vyksta normalus procesas – mokiniai migruoja iš vienos vietos į kitą.
„Mokiniai į mokyklą atvyksta ir dabar todėl, kad dalis mokinių susipažinę su gimnazijos sąlygomis, dėl vienų arba kitų priežasčių, nusprendžia grįžti ir tęsti pagrindinio mokslo į pagrindinę mokyklą.
Kiekvienas mokykloje esantis vaikas joje yra teisėtai, pagrįstai.
Mes situaciją žinome, aptarinėjame su mokyklos vadovybe. Kiekvienas mokykloje esantis vaikas joje yra teisėtai, pagrįstai“, – 15min teigė savivaldybės vadovas ir pridūrė, kad migracija, kai iš vienos mokyklos į kitą juda 5–10 mokinių, vyksta kiekvienais metais.
Pagrindines mokyklas keis pradinės
Kaip savivaldybė sprendžia per mažų klasių problemą? M.Varaškos teigimu – reformos keliu.
„Mėginsim koncentruoti pagrindinio ugdymo paslaugas mieste, nes labiausiai susitraukę klasės pagrindinio lavinimo pakopoje – mažesnėse mokyklėlėse. Manome, kad dviejų jungtinių klasių sukūrimas su, tarkime, penkiais šeštokais ir keturiais penktokais tikrai ne išeitis“, – aiškino meras.
Pagrindines mokyklas provincijoje, anot jo, planuojama pertvarkyti į pradines. „Tai nesusiję su mokyklų galimu uždarymu“, – patikino meras.
Pertvarka, jo teigimu, reikalinga ir dėl to, kad savivaldybė nepajėgi išlaikyti per mažų klasių pati: „Kiekvienos klasės išlaikymas – tokios nepilnos – gali kainuoti nuo dvidešimt kelių iki keturiasdešimties tūkstančių eurų.“
Mokinių skaičius keičiasi, finansavimas – ne
Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklos, kaip ir kitos Lietuvoje, informaciją apie mokinių skaičių turi pateikti iki rugsėjo 1-osios. Net jeigu skaičiai ir kinta, finansavimas, kaip 15min nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, – nebe.
„Mokymo lėšos apskaičiuojamos mokiniams, kurie būna registruoti rugsėjo 1 dieną. Kiek mokykla mokinių turėjo užregistravusi rugsėjo 1 dieną, pagal tos dienos rodiklį gauna lėšų visus mokslo metus.
Jeigu iš mokyklos išeina vienas-kitas mokinys arba atvirkščiai – pasipildo, didelės įtakos finansavimui tai neturi, kadangi klasių skaičius dažniausiai nepasikeičia.
Skiriama tiek pinigų mokiniams, kurie buvo užregistruoti rugsėjo 1 dieną.
Taigi, finansavimas per mokslo metus nėra keičiamas – skiriama tiek pinigų mokiniams, kurie buvo užregistruoti rugsėjo 1 dieną“, – atsakyme raštu išdėstė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Taigi, jei Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklos, kaip spėjo D.Gurevičienė, siekdamos sukurti pilnų klasių vaizdą mokinius į sąrašus įtraukė fiktyviai, jiems išėjus kitur, per mažos klasės vis tiek bus finansuojamos ne iš savivaldybės, o valstybės kišenės.
Laikinai Prano Dovydaičio pagrindinei mokyklai vadovaujanti A.Aputienė 15min sakė patirianti profsąjungos „Sandrauga“ spaudimą, o kalbas apie suklastotus duomenis pavadino „nesąmone“.
„Ir dabar [mokiniai] migruoja. Ir iš užsienio atėję, ir vakar. Visą šią savaitę vaikai migruoja. Čia yra normalus dalykus“, – tikino ji.
Klausiama, tai kodėl vyksta ta migracija, direktorė teigė, kad tėvai ir jų atžalos persigalvoja.
Mes nei tėvams, nei vaikams negalim pasakyti „ne“.
„Mes nei tėvams, nei vaikams negalim pasakyti „ne“. Tai persigalvoja, tai tas, tai anas... Gal nepatiko ten, kur nuėjo, ir grįžo“, – svarstė A.Aputienė.
Nuo rugsėjo 1-osios per dvi savaites, jos teigimu, į Prano Dovydaičio mokyklą atmigravo apie 15 mokinių.
Kazlų Rūdos savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai, anot skyriaus vedėjos Betos Zaveckienės, savivaldybės mokyklose atliko mokinių skaičiaus analizę ir jokių pažeidimų nenustatė.
„Ta analizė atskleidė, kad kai tėvų prašymai pateikti, tada mokiniai ir buvo užregistruoti registre. Ten yra iki šešių, gal net mažiau mokinių, kurie į mokyklą atvyko po rugsėjo pirmos dienos. Pažeidimų mes nenustatėme, nes tėvų prašymai pateikti vėliau“, – BNS nurodė ji.
Nepilnų klasių problema aktuali ne tik Kazlų Rūdos savivaldybei. Ją sprendžia ir kiti Lietuvos miestai – Neringa, Kėdainių, Alytaus, Kauno, kiti rajonai.
Pagal mokyklų tinklo kūrimo taisykles, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje, vykdančioje pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, yra aštuoni vaikai, vykdančioje vidurinio ugdymo programą – dvylika.
