KT tokį nutarimą paskelbė po grupės Seimo narių kreipimosi – parlamentarai prašė įvertinti, ar Konstituciją atitinka sausį priimtos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos.
„Konstitucinis Teismas pabrėžia, kas nustatydamas ir keisdamas nustatytuosius mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartus ir atitikties jiems vertinimo priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo principo suponuojamų reikalavimų, tarp jų ir reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų, reikalavimo numatyti pakankamą laikotarpį (...), per kurį aukštosios mokyklos galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius pakitusius reikalavimus studijų ir jų vykdymo kokybei“, – KT nutarimą viešame posėdyje aiškino teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Anot jo, įgyvendindama sausį priimtą įstatymą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tik vasario 26 dieną priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką.
„Aprašas buvo patvirtintas likus keturioms dienoms ir oficialiai paskelbtas likus trims dienoms iki 2018 metų kovo 1 dienos, tai yra datos, kada apskritai turėjo būti baigta taikyti laikinoji studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarka. Taigi pats įsakymas galėjo būti pritaikytas pagal neginčytas nuostatas tiktai dvi dienas“, – konstatavo D.Žalimas.
Jis pažymėjo, kad ginčytos Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos įvertintos kaip reikalavusias neįmanomų dalykų: tai yra iš aukštųjų mokyklų reikalauta per tris dienas pasirengti studijų krypčių vertinimui ir laikinam akreditavimui, o iš Studijų kokybės vertinimo centro – per dvi dienas įvertinti ir laikinai akredituoti visų aukštųjų mokyklų visas studijų kryptis.
Pasak D.Žalimo, laikinas studijų akreditavimas negali sukelti teisinių padarinių.
„Mes neturime kompetencijos konstatuoti, kad jis negalioja, bet jis neturi teisinių padarinių, o tai reiškia, kad jis nėra teisiškai reikšmingas. Mes pasakėme, kad jeigu programos buvo akredituotos pagal anksčiau galiojusius teisės aktų reikalavimus, tai jos toliau (gali būti – BNS) vykdomos iki pirmojo normalaus bendrąja tvarka išorinio studijų (krypčių – BNS) vertinimo ir akreditavimo“, – BNS antradienį sakė KT pirmininkas.
Jo aiškinimu, su nauju akreditavimu susiję teisės aktai buvo priimti itin neprofesionaliai.
„Per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto“, – teigė D.Žalimas.
Jo manymu, tai blogiau nei tiesiog per didelė skuba: „Tai yra blogiau. Ko gero tai yra reiškinys, kuris galėtų būti vadinamas teisiniu nihilizmu. Nuo kovo 1 dienos jau turėjo būti taikoma bendroji akreditavimo tvarka“.
Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas. Iki tol buvo akredituojamos ne kryptys, o kiekviena konkreti studijų programa.
