Dienraštis „Lietuvos rytas“ pateikia pokalbį su žinomu pedagogu B.Burgiu, kuris iš arti susiduria ir su vidurinio, ir su aukštojo mokslo problemomis.
Netrukus į klases įžengs pirmokėliai. Koks mokymasis jų laukia gimnazijoje. Kaip atrodys jų mokymosi procesas šitaip sparčiai tobulėjant technologijoms?
„Anglai turi trumpą posakį: „Kreida ir kalba“. Ką noriu pasakyti. Tą, kad nereikėtų pernelyg susižavėti technologijomis mokymo srityje. Iš kitų šalių karčios patirties galima pasakyti, jog mokymasis virsta pramoga, žaidimu. Tėvai reikalauja, kad vaikui būtų tik įdomu, tik smagu. Tai labai neteisinga. Mokymasis yra sunkus darbas, o darbui dirbti reikia kreidos, lentos, žmogaus, kuris kalba, ir žmogaus, kuris klauso ir rašo.
Šiandien mūsų vaikai nebemoka rašyti, jų raštas dažniausiai būna neįskaitomas. Vaikai nebenori rašyti, nebenori skaityti. Jie nori tik žiūrėti. Klasės paverčiamos kino salėmis, įjungiamas vaizdo projektorius, visi žiūri vaizdus, tačiau tai juk nėra tikrasis mokymas.Mokymasis virsta pramoga, žaidimu. Tėvai reikalauja, kad vaikui būtų tik įdomu, tik smagu.
Tik sava rankele sunkiai vedžiodamas raideles vaikas pats išmoks. Žinoma, tai nereiškia, jog mes neturime į klases įsileisti kompiuterių, negalime naudoti projektorių. Viskam turi būti saikas, negalima paversti mokymosi pramoga. Net pirmokėlis, kuriam tik septyneri metukai, turi suprasti, jog prasidėjo darbas – sunkus, kasdienis, ne visada malonus ėjimas į darbą“, – sakė žinomas pedagogas.
Paklaustas apie aukštąjį mokslą, kurias sritis galėtų dabar pavadinti perspektyviausiomis ir ką patartų pirmokų tėvams, galvojantiems, kuria kryptimi orientuoti savo atžalas, B.Burgis atsakė:
„Visada sakiau ir sakysiu, kad žavi, perspektyvi ir paklausi yra gydytojo profesija. Medikų visada reikėjo, lietuviai visais laikais buvo geri gydytojai, tad galėčiau akcentuoti, jog medicina – viena svarbiausių sričių. Beje, tai ir „eksportinė“ prekė, mūsų chirurgai sėkmingai dirba tiek Švedijoje, tiek Indijoje, ir jie gali tai daryti. Todėl labai sureikšminčiau medicinos studijas.
Antroji sritis – aukštosios technologijos, informatika, programavimas. Tai žaliavų nereikalaujanti sritis, irgi „eksportinė“ prekė. Tačiau čia nereikėtų perlenkti – vargu ar mūsiškiai sutiks dirbti tokiomis sąlygomis kaip žmonės Malaizijoje, Singapūre ar Honkonge. Todėl nereikėtų tikėtis, kad štai pasistatysime „Intel“ ar „Microsoft“ įmonių Lietuvoje, kuriose dirbs mūsų žmonės tokiomis sąlygomis ir už tokį atlyginimą.
Kalbėdamas su jaunais žmonėmis klausiu, ar esi tiek turtingas, kad gali sau leisti įgyti tik išsilavinimą? Ar vis dėlto reikalinga ir profesija, kad galėtum užsidirbti duonos kąsniui. Todėl turime labai aiškiai įvardyti, ar išsilavinimą teikiame, kas yra gerai, bet tik tada, kai valstybė yra turtinga ir gali sau leisti turėti daug išsilavinusių žmonių, kurie neturi jokios profesijos, ar vis dėlto reikia pabrėžti profesijos svarbą".