Ypatingą žalą matematikai, ir ne tik jai, daro tai, kad abiturientai brandos atestatą gali gauti nelaikę matematikos brandos egzamino. Tai daro didelę įtaką žmogiškųjų išteklių kokybei, – B Narkevičienė.
Į pirmą kartą Kaune surengtą konferenciją atvyko jauni Lietuvos mokslininkai iš Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos ir mūsų šalies universitetų. Jie ne tik pristatė savo tyrimus, bet ir gvildeno itin opias problemos, su kuriomis susiduria matematikos mokslas bei visa švietimo sistema Lietuvoje.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanės Bronės Narkevičienės teigimu, matematika mūsų šalyje yra nuvertinta nepelnytai.
„Šios problemos šaknys glūdi jau mokykloje. Ypatingą žalą matematikai, ir ne tik jai, daro tai, kad abiturientai brandos atestatą gali gauti nelaikę matematikos brandos egzamino. Tai daro didelę įtaką žmogiškųjų išteklių kokybei. Toks išsilavinimui, loginiam, analitiniam bei kritiniam mąstymui keliamų reikalavimų sumažinimas kenkia ekonominei, socialinei mokslinei Lietuvos raidai“, – tvirtino B.Narkevičienė.
Dekanės teigimu, visuomenė turėtų tai suprasti ir imtis sprendimų, keičiančių padėtį iš esmės jau šiandien.
Darbdaviai ieško matematikų
B.Narkevičienės įsitikinimu, matematika turėtų eiti koja kojon su ekonomikos mokslais, mat šios dvi sritys yra labai susijusios. Tai įrodo ir Europos mokslo žemėlapyje vis svarbesnę vietą užimanti ne tik taikomoji, bet ir pramoninė matematika.
Europos mokslo žemėlapyje vis svarbesnę vietą užimanti ne tik taikomoji, bet ir pramoninė matematika.
„Europoje darbdaviai ieško matematikų, kurie dirbtų iš pirmo žvilgsnio su matematika nesusijusiose įmonėse. Pavyzdžiui, Danijoje sėkmingai veikia modelis, kuomet pramoninkai, verslas, viešasis sektorius suformuluoja realias problemas, su kuriomis jie susiduria, tuomet mokslininkai ieško šio uždavinio sprendimo, o įmonės finansuoja sprendimo paieškas“, – pasakojo B. Narkevičienė.
Matematika Lietuvoje susiduria ir su tokiais iššūkiais, kaip šalies poreikius atitinkantis teorinės ir taikomosios matematikos balansas, glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo trūkumas tarp mokslininkų, atstovaujančių šias matematikos sritis, bei pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus.
Skaudulys – išvažiuojantys mokslininkai
Lietuvos matematikų draugijos pirmininko, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario profesoriaus Remigijaus Leipaus teigimu, pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria matematikos mokslas Lietuvoje, yra protų nutekėjimas ir geriausiųjų emigracija.
Ši mokslininko nuomonė konferencijoje sukėlė aktyvią diskusiją apie nepakankamą Lietuvos mokslininkų finansavimą ir neužtikrintas galimybes augti mokslo potencialui.
Siekiant stiprinti matematikos padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nuspręsta skatinti jaunuosius matematikus, gyvenančius ir dirbančius užsienyje, aktyviai įsijungti į Lietuvos matematikų draugijos veiklą, glaudinti Lietuvos atstovų mokslinį bendradarbiavimą, siekti taikomosios matematikos įtvirtinimo ne tik studijų, bet ir mokslo klasifikatoriuje.
Kaip dar keli gerieji pavyzdžiai, įvardinta praktika analizuoti mokslo finansavimo ir tyrimų organizavimo modelius tokiose šalyse, kaip Estija, Vokietija, Danija, Švedija, bei pateikti pasiūlymus Lietuvai.
Konferencijoje pabrėžta, kad labai svarbu sustruktūruoti ir viešai paskelbti informaciją, kokius žingsnius turėtų padaryti jaunieji mokslininkai, norėdami grįžti į tėvynę ir rasti darbo vietą šalies universitetuose.
Trečiąjį Jaunųjų matematikų susitikimą organizavo Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai ir Lietuvos matematikų draugija.
