Apie sandorį 15min kalbasi su KTU rektoriumi Petru Baršausku.
– Iš viešoje erdvėje pasirodžiusios informacijos vis dėlto lieka neatsakytas labai įdomus klausimas – kokia sandorio vertė?
– Būtent kainos ir negaliu atskleisti. Kaina nebuvo minima nei kalbant apie pirmuosius, nei apie antruosius akcininkus, nei dabar. To neleidžia sutartis.
Tačiau galiu pasakyti, kad tai – palyginti nedidelė suma už universitetą, nors nemaža KTU.
– Iš kokių lėšų įsigijote ISM akcijų?
– 53 proc. KTU biudžeto sudaro valstybinis finansavimas, o likusias lėšas užsidirbame patys. Mes labai taupiai skaičiuojame, turime teisę parduoti nekilnojamąjį turtą ir t.t. Šiandien akcijas perkame iš nuosavų lėšų, kurias esame sukaupę. Ši investicija nėra skausminga. Tačiau, jei ateityje nekompensuosime, bus nelengva.
Yra keletas alternatyvų, kaip tos lėšos grįš ir galbūt generuos papildomas pajamas. Vienas iš galimų šaltinių – geros patrauklios studijos.
Norėčiau pabrėžti, kad visi privatūs JAV universitetai į biudžetą gauna tam tikrą dalį iš valstybinio finansavimo. Kodėl Lietuvoje taip negali būti? Juo labiau, kad universitetas valdomas iš valstybinio kapitalo. Kodėl mes darome išskirtinius ISM studentus? Jie turi gauti tą patį kaip ir valstybiniame universitete.
– Su KTU užnugariu to siekti bus lengviau?
– Tai dėl to ir sandoris įvyko. Jei akcininkai taip negalvotų, jis nebūtų įvykęs.
– Ar sprendimą pirkti ISM turėjote derinti su Švietimo ir mokslo ministerija, kitomis institucijomis?
– Su Švietimo ir mokslo ministerija neprivalėjome derinti, tačiau visus mandagumo dalykus atlikome. Vienintelis teisiškai privalomas dalykas – Konkurencijos tarybos sprendimas. Jai atiduoti dokumentai ir laukiame atsakymų.
– Ar derybos dėl sandorio vyko sklandžiai? Kiek jos truko?
– Derėjomės apie porą mėnesių, nors pati idėja palyginti sena – gimė prieš metus ar pusantrų, o gal net dvejus.
Visko buvo. Tačiau mums rūpi kokybė ir turinys, ne per daugiausiai domino pinigai. Sutapo ateities vizija, vertybės ir tikslai, todėl galiausiai ir radome bendrą kalbą.
Sutapo ateities vizija, vertybės ir tikslai, todėl galiausiai ir radome bendrą kalbą.
– Ar turėjote konkurentų?
– Čia tokie komerciniai dalykai. Buvo. Nesakysiu, kad nebuvo nė vieno. Bet vis dėlto pasirinko mus.
– Ar tai buvo kiti universitetai?
– Negaliu pasakyti, bus negražu prieš juos, negerai.
– Universitetų konsolidacija vyksta ne tik dėl studijų kokybės, akademinių pasiekimų, mokslinės veiklos, bet ir dėl administracinių sąnaudų mažinimo. Ar numatyta kokių nors permainų universitetų personalo skyriuje artimiausiu metu?
– Lieka nepriklausomos abi institucijos – mes tik įsigyjame pagrindinį, didįjį akcijų paketą, kuriuo galime valdyti viską. Tačiau administracinė struktūra ir valdymas lieka tas pats. Valdyboje gal keičiasi koks vienas narys, bet esmė išlieka ta pati.
Tai – dvi nepriklausomos institucijos, kurios bendradarbiauja. Mums svarbiausi sinerginiai procesai, kurie vyko ir Estijoje, ir Suomijoje. Mūsų tikslas – kokybė, kad surinktume geriausius studentus, ir suteiktume jiems tai, ko jie dabar ieško užsienyje.
– Kokių atsiliepimų sulaukiate iš KTU ir ISM bendruomenės?
– Tik pritariančių ir besidžiaugiančių.
– ISM dėstytojų atlyginimai – vieni didžiausių rinkoje. Natūralu, kad panašių norėtų ir KTU darbuotojai.
– Mes visada skaičiuojame, esame įsivedę sąnaudų modelį. Kai kurių mūsų dėstytojų atlyginimai yra netgi didesni – tai priklauso nuo rezultato. Vyksta natūralūs rinkos procesai: jei ji leis kelti atlyginimus – kelsime. Jei neleis, vadinasi, blogai dirbame.
