Dar visai neseniai tam, kad įmonė galėtų prognozuoti vieno ar kito produkto sėkmę, pakakdavo atlikti vartotojų, fokus grupių, rinkos tyrimus. Šiandien nebeužtenka analizuoti pokalbius su vartotojais ir jų komentarus įmonės tinklalapyje. „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“ paskyros mirga atsiliepimais apie produktus ir paslaugas, tačiau šie duomenys pateikiami įvairiausiuose kontekstuose, kartu galima rasti daugybę papildomos informacijos (vartotojo lytis, pomėgiai, kitos jo ar jos vartojamos prekės ir paslaugos). Skaitmeninė žiniasklaida – tai faktų ir nuomonių, kurias pateikia potencialūs prekės ar paslaugos vartotojai, aibė. Žinančiajam šie ištekliai suteikia neribotas galimybes ir pranašumą rinkoje. Tačiau tokių žmonių kol kas nedaug.
„Informacijos gaunama vis daugiau, jos šaltiniai vis įvairesni, todėl reikalingi žmonės, galintys suvaldyti tokius duomenis, gebantys pamatyti esmę informacijos gausoje“, – sako R. Brazienė.
Kasmet JAV sudaromame darbų 100-uke 2014-aisiais į pirmąjį penketuką patenka su matematika ir duomenų analize susijusios profesijos: matematiko, statistiko, aktuarijaus. „Karjeros stebėsenos rodikliai visame pasaulyje rodo, jog specialybių, kuriose reikalingi informatikos ir duomenų analizės gebėjimai, poreikis sparčiai didėja“, – teigia R. Brazienė, KTU socialinės analitikos studijų programos koordinatorė.
Reikia žmonių, kurie ir gerai skaičiuoja, ir gerai rašo
Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) Annenbergo inovacijų laboratorijos mokslininkai, pasitelkę socialinių duomenų analizę atsekė 2010-aisiais per Viduriniuosius Rytus nuvilnijusios „Arabų pavasario“ bangos eigą. Inovatyviausiųjų pasaulio universitetų laboratorijose kuriamos programos, galinčios pagal socialinių tinklų vartotojų sąsajas ir pateikiamą informaciją numatyti politinių procesų eigą, užkirsti kelią virtualiems nusikaltimams. Socialinių duomenų analizė gali padėti prognozuoti ir kino filmo sėkmę, ir rinkėjų palankumą politinei partijai po penkerių metų. Sudėtingos duomenų analizės esmė – skirtingose mokslo šakose išvystytų metodų ir kompetencijų suderinimas.
„Informacija – tarsi greitasis maistas. Yra daug jos pasyvių vartotojų, tačiau labai nedaug gebančių sukurti vertę“, – teigė neseniai KTU viešėjęs prancūzų semiotikas Peteris Stockingeris. Visame pasaulyje socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai siekia suteikti prasmę „greituoju maistu“ tampančiai skaitmeninei kultūrai. Tačiau tam reikia tinkamai pasirengusių specialistų – tokių, kurie išmanytų ir technologijas, ir socialinius procesus, ir mokėtų pritaikyti tikslius matematinius metodus tam, kad paverstų skaičius pasakojimais, paveikslėliais ir filmais. Tokių, kurie vienodai gerai mokėtų ir rašyti, ir skaičiuoti.
Socialinis analitikas: žmogus, kuris „prakalbina“ skaičius
Socialinė medija – šių dienų realybė. Šiandien kiekvienai save gerbiančiai įmonei privalu turėti savo paskyrą bent viename iš populiariausiųjų socialinių tinklų, o dažniausiai – keliuose. Kol kas daugelis jų šias paskyras naudoja tiesioginei reklamai, tačiau situacija po truputį keičiasi. Rinkoje tampa vis populiaresnės teksto analize pagrįstos technologijos, kurios leidžia pagal įvairius lingvistinius ir semantinius rodiklius išanalizuoti socialinių tinklų pasisakymus, tam, kad įmonė „išgirstų vartotojo balsą“. Pasitelkus kitokio tipo duomenis galima sužinoti ir tai, kieno „balsas“ skamba – ar nuolatinio ar atsitiktinio pirkėjo, ar to, kuris tik domisi, bet niekada neperka.
Teksto analizės technologijos – tai tik vienas iš socialinio analitiko darbo įrankių. „Socialinių duomenų ištekliai, socialinių tinklų ir medijų, teksto analitika, taikomoji informatika, informacijos rengimas ir publikavimas, multimedijos pagrindai, socialinių tyrimų projektai ir jų valdymas, sociologijos įvadas ir teorijos“, – R. Brazienė vardija modulius, kuriuos mokysis būsimieji socialinės analitikos studentai. Šios, unikalios Lietuvoje studijų programos koordinatorė teigia, jog tiksliųjų ir socialinių mokslų santykis joje yra 40 su 60 proc.
„Tai – akivaizdžiai tarpdisciplininė studijų programa, kuri suteiks išskirtinių, šiuolaikinei darbo rinkai ypač reikalingų kompetencijų“, – teigia R. Brazienė.
Programa „tiksliukams“ su polėkiu
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė teigia, jog socialinė analitika – puiki alternatyva tiems stojantiesiems, kurie būtų linkę rinktis ekonomikos studijas, tačiau abejoja dėl to, jog rinkoje ekonomistų netrūksta. Šioms studijoms taip pat reikalingas polinkis ir į tiksliuosius, ir į socialinius mokslus.
„Tai – ne visai „tiksliukams“ skirta studijų programa, nors ji ir suteikia stiprius informatikos bei matematikos pagrindus. Socialinės analitikos studijų programa sukurta smalsiems ir besidomintiems visuomenėje vykstančiais procesais žmonėms. Tiems, kurie neabejingi naujausioms technologijoms ir domisi būdais, kaip jas išnaudoti visuomenėje vykstantiems procesams suprasti, ir vertei kurti“, – sako R. Brazienė.
„KTU dirba ypač kompetentingi fizinių ir socialinių sričių mokslininkai ir dėstytojai; turime vienintelį Lietuvoje Humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvą (www.lidata.eu), todėl mūsų studentai duomenų valdymo gebėjimus gali ugdyti praktiškai, dirbdami su realiai veikiančia platforma“, – socialinės analitikos studijų programos privalumus vardija R. Brazienė.
Nauja KTU studijų programa taikys ir pažangiausius mokymo metodus: studentai bus mokomi per atvejų analizę ir vaidmenų žaidimus, jiems bus skirtos savarankiško darbo užduotys įmonėse ir organizacijose, bus skiriamos kūrybinės užduotys. KTU Socialinės analitikos studijų programą kūrė jungtinė Universiteto sociologų, informatikų ir matematikų komanda. Analogų Lietuvoje neturinti studijų programa buvo akredituota penkeriems metams ir sulaukė Nacionalinės skaitmeninės koalicijos rekomendacijų.
