Pagal siūlomą modelį, bus sukurtas Kultūros paso paslaugų rinkinys, į jį savo paslaugas galės teikti įvairios kultūros ir meno įstaigos, menininkai, edukatoriai, jas vertins ir tvirtins speciali ekspertų komisija. Šalia bus nurodoma, kiek tai kainuoja.
Iš šio sąrašo mokyklos, klasės rinksis, kuria paslauga pasinaudoti.
Šiemet nuo rugsėjo pirmosios Kultūros pasą jau turės pradinukai, o nuo kitų metų sausio jo galimybėmis turėtų naudotis visi moksleiviai.
Detaliau paaiškinti viešai derinti paskelbtą Kultūros paso modelį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atsisakė.
„Mes komentuosime tada, kad mes turėsime patvirtintą koncepciją“, – BNS sakė ministrė.
Tuo metu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad 15 eurų per metus turėtų užtekti, nes kultūros įstaigoms tai bus papildomos lėšos.
„Tas 15 eurų tikrai bus nemaža suma. Neina kalba, kad už bilietą kas nors sumokės dešimt eurų ir panašiai. Bus kaina, kurią turės įrodyti tai programai, kad tokius kaštus turi. Čia papildomos lėšos, jos nėra teatro ar muziejaus išlaikymui numatytos“, – pabrėžė politikas.
Anot jo, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos ir kitos įstaigos galės siūlyti pastatymus, renginius, projektus, sukurtus specialiai Kultūros paso programai, taip pat ir įrašytus į nuolatinį repertuarą, visiems skirtus renginius.
„Šita programa užtikrins salių užpildymą, dėl to gali būti, kad tai motyvuos kai kuriuos teatrus statyti spektaklius, orientuotus, pavyzdžiui, į 12–18 metų jaunimą. O taip teatras nesiorientuoja į jaunimą, nes surinkti tokią publiką labai sunku. Žinau, kad tai puikiai veiks“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Anot jo, nors iki rugsėjo beliko pora mėnesių, kultūros organizacijos turėtų spėti pateikti siūlymus Kultūros paso projektui. Be to, paslaugų sąrašas galės būti pildomas.
Pagal projektą, Kultūros paso asignavimai planuojami Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete. Kultūros komiteto vadovas sakė, kad dar skaičiuojama, kiek lėšų reikės šiam projektui. Pirminiais duomenimis, skaičiuota, kad gali prireikti maždaug 6 mln. eurų per metus.
Tam planuojama naudoti ir valstybės, ir Europos Sąjungos pinigus.
