Europos Komisijai 2018-uosius paskelbus kultūros paveldo metais, atsivėrė galimybė įgyvendinti ne vieną įdomų projektą. Daug dėmesio kultūros paveldui šiemet skiria ir „eTwinning“ programa, skatinanti Europos mokyklų bendradarbiavimą. Be to, šių projektų metu užsimezgę ryšiai neretai virsta ir kur kas didesniais sumanymais.
Kultūros paveldui skirtų projektų temų būna pačių įvairiausių – nuo mitų ir kaukių iki liaudies žaidimų, skirtų patiems mažiausiems. Lietuvos ir užsienio moksleiviai jų metu susipažįsta tiek su savo, tiek ir partnerių šalių kultūra bei tradicijomis. Tačiau tai nėra vadovėlinė pažintis – mokiniai, padedami mokytojų, patys rašo fantastines istorijas, lipdo kaukes, stato spektaklius ir užsiima begale kitų kūrybinių veiklų.
Mokinių entuziazmo netrūksta
Pasikalbėjus su projekto dalyviais, tampa aišku – mokinių entuziazmo mokytis apie savo šalies kultūrą netrūksta, ir panašu, kad pedagogų iniciatyva yra viskas, ko reikia. Viena iš dalyvių – Mažeikių „Ventos“ progimnazija, kartu su Lenkijos, Bulgarijos, Portugalijos ir Slovakijos mokyklomis dalyvavusi projekte „Let‘s Myth Together!“ (liet. „Apie mitus – visi kartu!“). Nors projekte buvo numatyti viso labo penki mokiniai, pasak jo koordinatorės Linos Čepauskienės, į jį įsiliejo visa mokykla – per 900 moksleivių.
„Visa mokykla mielai prisijungė prie mitologinių būtybių – ne tik lietuvių, bet ir graikų, romėnų bei skandinavų – piešimo. Po to turėjome nepaprastai gražų renginį – iš mokyklos trečio aukšto nuleidome tapetus, ant kurių piešėme, tad visi pravažiuojantys matė mokyklą, tikrąja to žodžio prasme, apsiaustą legendomis“, – kalbėjo L. Čepauskienė.
Ne mažiau džiugia patirtimi dalijosi ir kito projekto „Masks of Culture“ („Kultūros kaukės“) koordinatorė, Vilniaus Balsių progimnazijos pavaduotoja pradiniam ugdymui Gintarė Jurgaitienė. Šiam Kipro inicijuotam projektui Balsių gimnazija pristatė Užgavėnių šventę. Pasak jos, nors iš papjė mašė pagaminti kaukę nėra trumpas ir labai lengvas darbas, visi dalyvavę pirmokai ir antrokai nusprendė, kad tai buvo pačios geriausios pamokos.
„eTwinning“ programoje dalyvauja ne tik mokyklos. Štai projektą „Games of the Century“ („Šimtmečio žaidimai“) iniciavęs Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“ su liaudies kultūra per žaidimus supažindino ir pačius mažiausius. „Vaikams labai patiko, o netrukus jie įtraukė ir tėvelius, pasakodami, kokį žaidimą žaidė ir klausdami, ar tokius pat vaikystėje žaisdavo ir jie. Labai smagu, kad tai užsilieka vaikų atmintyje, ir tokiu būdu jie prisiliečia prie mūsų tautos istorijos“, – pasakojo projektą koordinavusi Ilona Mikniuvienė.
Kultūros pavelde slypi tautos šaknys
Vis dėlto, laikais, kai vaikai neretai pirmiau išmoksta naudotis išmaniaisiais įrenginiais, o kalbėti – tik po to, gali kilti klausimas: ar ir kam viso to reikia? Pasak iniciatorių, nauda yra dvejopa. Pirmiausia, tokie projektai leidžia mokiniams įdomia forma susipažinti su savo ir gimtosios šalies ištakomis, taip pat – supažindinti su tuo ir kitus.
„Kiekviename mite, kiekviename padavime glūdi tam tikros vertybės, suformuotos praeityje, kurios mums yra svarbios ir šiandien. Kur bebūtume – ar ant Birutės kalno, ar prie Barstyčio akmens, – kiekvienas objektas susijęs su tam tikromis vertybėmis, kurios persmelkia ir šiandieną. Tokiame kosmopolitiniame šiandienos pasaulyje labai svarbu jas išsaugoti, puoselėti ir perduoti vaikams“, – kalbėjo Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė.
Tos pačios nuomonės laikosi ir G. Jurgaitienė. „Šiandien yra technologijų amžius, tad kitose mokyklose, kuriose ne taip akcentuojamas etnokultūrinis ugdymas, vaikai nesupranta kokia yra liaudies amatų, šokio ar dainų prasmė, kaip jos gimė ir kam buvo reikalingos. Mūsų mokyklos vaikai to mokosi, tai yra gyva, ir jiems tai labai patinka“, – kalbėjo Balsių progimnazijos pavaduotoja.
Pažintys su užsienio partneriais – neįkainojamos
Tarptautiniai projektai suteikia įvairių galimybių, ne tik pagilinti žinias apie savo ar kitų šalių kultūrą. Mokiniams tai būna galimybė išvykti į svečias šalis arba priimti atvykusius, o mokytojams – užmegzti itin vertingus profesinius santykius, kurie gali virsti ir didesniais projektais.
Mitų projektą koordinavusi G. Jurgaitienė pasakojo apie tai, kad būtent „eTwinning“ pagrindu užsimezgė glaudi partnerystė, kuri jau rudenį gali virsti kur kas didesniu projektu. „Labai susidraugavome su partneriais, ypač Kipru, nuolat palaikome ryšį, ir nusprendėme kartu teigti paraišką „Erasmus+“ KA2 projektui. Tai jau yra rimtesnė iniciatyva, prie kurios be Lenkijos, Ispanijos, Lietuvos ir Graikijos dar prisijungė ir Italija bei Rumunija, su kuriomis kartu parengėme paraišką. Tai suteiks galimybę pradinukams išvykti į kitas šalis ir priimti svečius“, – teigė ji.
R. Badaukienė paminėjo ir kitą itin svarbų dalyką. Tokių projektų metu atsiranda ir galimybė kitų šalių atstovus supažindinti su Lietuva – neretai ir pakeisti iš anksto susidarytas klaidingas nuomones. „Iš atvykusių šalių atstovų pamatėme, kad apie pačią Lietuvą yra susikurti tam tikri mitai: kad tai mažytė nereikšminga šalis, kurioje gyvena keistoki žmonės, ir, aišku, gyvena labai blogai. Tačiau atvykę ir pabendravę jie pamato, kad viskas kur kas įdomiau, ir išvažiuoja jau su nauja legenda, kuri perduodama iš lūpų į lūpas“, – kalbėjo pašnekovė.
