Privatūs universitetai išlaiko patys save, ir tai yra skiriamasis šių universitetų bruožas. Konkuruodami ne tik su valstybiniais, bet ir kitais privačiais šalies (ar užsienio) universitetais privatūs universitetai turi pasiūlyti išskirtines sąlygas studentams. Tai, pirmiausiai, lankstumas, inovatyvumas bei į studentą orientuotos studijos.
„Privati mokslo įstaiga skiria gerokai daugiau intelektualinių išteklių studijų darnumo, optimalumo, kokybės ir inovatyvumo klausimams“, – teigia ilgametę pedagoginio darbo patirtį turintis KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.
Jo pastebėjimu, privačiame universitete santykis su studentu gali būti ne tiek oficialus (mokytojo – mokinio), kiek kolegiškas. Studento ar akademinio personalo aplinkoje kylančios problemos sprendžiamos gerokai operatyviau ir darniau, mažiau įvairių procedūrų, aiškesnis atsakomybės pasiskirstymas.
„Privataus universiteto administracija turi būti labai išradinga ir lanksti, kad kartu su dėstytojų pagalba ir kūrybingumu įtrauktų studentą tiek į mokslinę, tiek į kūrybinę veiklą“, – tokį pastebėjimą išsako pašnekovas, dirbęs net 5-iuose Lietuvos universitetuose, iš kurių 4 buvo valstybiniai.
Pokyčiai vyksta greičiau
Dalis studentų į privačius universitetus atkeliauja jau „paragavę“ valstybinių universitetų duonos: „Jaunimas yra nusivylęs „gigantiškais“ ir nelanksčiais valstybės dotuojamais universitetais. Per didelė biurokratija stabdo šių universitetų pažangą, gebėjimą priimti pasaulinius pokyčius bei iššūkius“, – teigia doc. dr. R. Venckus.
Privačiame universitete pokyčiai gali būti matomi nedelsiant.
Panašų pastebėjimą išsako ir KSU Kūrybinių ir kultūrinių industrijų studentė Iveta Stukaitė, iš valstybinio į privatų universitetą atkeliavusi trečiame kurse.
„Privačiame universitete pokyčiai gali būti matomi nedelsiant, priešingai nei valstybiniame universitete, kur biurokratija yra didesnė, ir pokyčiai gali įvykti tik po keleto metų, jau tau baigus studijas“, – teigia pašnekovė.
I. Stukaitė taip pat pažymi, kad privačioje aukštojo mokslo įstaigoje studentui skiriama gerokai daugiau dėmesio: „Valstybiniame universitete, mano kurse buvo 3 grupės, o čia mūsų grupė viena, tad mums skiriamas visai kitoks dėmesys. Mes ne tiek klausomės paskaitų, kiek turime įvairių diskusijų, o ir dėstytojai turi daugiau galimybių dėmesio skirti kiekvienam studentui“.
Kiekvieną semestrą KSU administracija vykdo susitikimus su kiekviena studentų grupe, diskutuoja apie problemas, kurios kyla studijų procese.
„Tokiu būdu mes galime palaikyti kontaktą su studentais nuo pat jų pirmųjų studijų kursų iki studijų baigimo, išgirsti probleminius jų išsakomus dalykus ir juos spręsti nieko nelaukiant – greitai priimant lankstų sprendimą“, – antrina KSU Studijų plėtros skyriaus direktorė Agnė Bružaitė.
Individuali studijų programa
Turėdami mažesnius studentų srautus bei modernesnę administracinę sistemą privatūs universitetai gali pasiūlyti lankstesnius studijų grafikus bei individualius studijų planus.
„Šiais laikais studentams dėl finansinių priežasčių tenka ne tik studijuoti, bet ir dirbti, ir šias veiklas suderinti gali tapti nemenku iššūkiu. Atsižvelgiant į tai, mūsų universitetas siūlo įvairias studijų formas, t. y. ne tik įprastas (nuolatines), bet ir nuolatines-sesijines.
Šių studijų paskaitos vyksta penktadienio popietę, šeštadienį ir sekmadienį. Paskaitos vyksta kas antrą savaitgalį, todėl jas lengva derinti su darbu“, – pasakoja Studijų plėtros skyriaus direktorė.
Privatus universitetas savo studentas siūlo galimybę studijuoti pagal individualius, jiems sudarytus studijų planus, kurie leidžia reguliuoti studijų krūvį pagal studento poreikius, bei studijas baigti greičiau, kas yra aktualu tiek dirbančiam žmogui, tiek norinčiam sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Privatus universitetas savo studentas siūlo galimybę studijuoti pagal individualius, jiems sudarytus studijų planus.
Griežta dėstytojų atranka
Doc. dr. R. Venckaus pastebėjimu, dėstytojo vaidmuo privačiame ir valstybiniame universitete labai skiriasi. „Valstybiniuose universitetuose dėstytojai neracionaliai apkraunami biurokratiniu darbu bei dėstymo krūviu. Dažnam tenka dėstyti labai skirtingus ir su mokslo interesais beveik nesusijusius dalykus“, – tokią kritiką išsako pašnekovas.
Dėstytojo darbas privačioje mokslo įstaigoje yra kitoks. Pirmiausia, dėstytojas yra samdomas dėstyti labai konkrečius studijų dalykus, kurie yra labiausiai susiję su jo (ar jos) mokslo interesais.
„Pavyzdžiui, šiuo metu būdamas KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriumi Kompiuterinių žaidimų ir Muzikos industrijos dalykų dėstytojų ieškojau beveik metus. Teko nemažai laiko praleisti diskutuojant su kandidatais apie studijų dalyką ir padedant jiems susiplanuoti savo darbą.
Turiu daryti gana operatyvius sprendimus dėl studijų kokybės, dėl studentų ir dėstytojų santykio, dėl darbo organizavimo ir pan. Čia dažniau pats vadovas provokuoja tiek studentų, tiek darbuotojų diskusijas“, – patirtimi dalijasi doc. dr. R. Venckus.
A. Bružaitės pastebėjimu, privataus universiteto dėstytojams yra keliami labai aukšti reikalavimai: „Kiekvieną semestrą yra vertinama dėstymo kokybė, atsižvelgiant tiek į padalinių rezultatus, tiek į studentų nuomonę, apklausas.“
Pašnekovė pabrėžia, jog kiekvienoje universiteto siūlomoje programoje yra siekiama užtikrinti akademinės komandos harmoniją, t. y., kad dėstytų ne tik mokslinėje srityje pripažinti teoretikai, kurie gali supažindinti studentus su naujausia teorine medžiaga, tyrimais, moksline veikla, bet ir praktikai, turintys ir galintys studentams perteikti būtent šiuo metu aktualių darbo rinkai reikiamų žinių, įtraukti juos į veiklas ir po truputį megzti būsimas karjeros perspektyvas.
