Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kuo vadovautis, renkantis specialybę? Madingu įrašu diplome ar darbo rinkos signalais?

Kuo besirenkančiam studijų kryptį kliautis šiųmečiam abiturientui – svajone apie madingą įrašą diplome ar darbo rinkos signalais bei realų karjeros kelią pradedančių vienmečių patarimais? Aleksandro Stulginskio universitete logistiką studijuojanti Romena Kančytė teigia pasirinkusi antrąjį variantą ir pataikiusi į dešimtuką. Nes logistika – vienas sparčiausiai augančių sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. O būsimas potencialus darbdavys – viena didžiausių tarptautinių logistikos įmonių Lietuvoje – gerai besimokančiai antrakursei kas mėnesį skiria dar ir 250 Eur dydžio stipendiją.
Logistika
Logistika / Partnerio nuotr.

Pasirinkimas pranoksta lūkesčius

Logistikos studentės Romenos Kančytės tėvai gyvena ir dirba Airijoje, tačiau pati mergina prisipažįsta, kad jos emigrantės „pyragai“ nevilioja, todėl besimokydama Lazdijų rajono Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos vienuoliktoje klasėje ėmė aktyviai domėtis, kokia specialybė Lietuvos darbo rinkoje būtų paklausi ir perspektyvi.

„Logistika užkabino neatsitiktinai. Juk aišku, kad ši sritis – bet kurios šiuolaikiškos įmonės svarbiausia gyvybinė arterija. Tuo galutinai įsitikinau vos tik įstojusi į ASU ir vasarai Kaune įsidarbinau vienoje agroverslo įmonių, turinčių stiprią logistikos grandį. Suprantama, į aukštos kvalifikacijos darbą tuo metu pretenduoti negalėjau, tačiau dinamika, juntamas bendras pulsas man labai patiko. Žinau, kad baigusi universitetą turėsiu gerą žinių bagažą, taigi ir darbas logistikos įmonėje laukia kitoks“, – su šypsena dėsto Romena, nuo ateinančio rudens planuojanti daugiau laiko skirti ir naujų kalbų mokymuisi, nes mergina neabejoja, kad gebėjimas komunikuoti keliomis užsienio kalbomis yra didelis privalumas logistikos sektoriuje dirbančiam specialistui.

Partnerio nuotr./Logistika
Partnerio nuotr./Logistika

Svarbiausia žinojimas, kad baigus universitetą diplomo pakuoti į lagaminą neteks

R. Kančytė atvirai prisipažįsta, kad žinia apie tai, jog kiekvieną mėnesį gaus 250 Eur dydžio stipendiją, kurią skyrė UAB „Hegelmann Transporte“, maloniai nustebino ir ją pačią, ir Airijoje gyvenančius tėvus. „Sutikime, kad studentui tai tikrai nemaži pinigai“, – su šypsena teigia mergina, pasakojanti, kad ASU ją „veža“ viskas: ir įdomūs mokslo dalykai, ir saviraiškos galimybės universiteto dramos studijoje, ir jaukus akademinis miestelis didmiesčio pašonėje, tačiau svarbiausia žinojimas, kad baigus universitetą diplomo pakuoti į lagaminą neteks.

Sektorius auga tigro šuoliais

„Priežastis, kodėl šiais laikais jaunam žmogui tikslinga studijuoti logistiką akivaizdi – toks specialistas visada įsidarbins pagal įgytą specialybę, nes sektorius auga tigro šuoliais. Mūsų įmonės apyvarta per metus padidėja 30 – 40 proc., ir bet kuris ekonomistas patvirtins, kad tai labai daug. „Hegelmann Transporte“ yra įmonių grupė, veikianti 11 – koje valstybių – nuo Ispanijos iki Kazachstano. Pernai bendra visų mūsų apyvarta išaugo 300 mln. Eur. Ir visose šiose įmonėse reikalingi logistikos specialistai, kurie ieško krovinių ir koordinuoja kelių tūkstančių vilkikų maršrutus. Tai ir skatina motyvuoti studentus bei tokiu būdu vėliau juos prisitraukti pas mus įsidarbinti“, – dėsto vienos didžiausių šalyje logistikos ir transporto įmonės UAB „Hegelmann Transporte“ finansų direktorius Vytis Arlauskas, prisipažįstantis, jog jį žinia apie Aleksandro Stulginskio universiteto prijungimą prie humanitarinės krypties Vytauto Didžiojo universiteto džiugina, mat tai leidžia daryti prielaidą, jog studijuojantiesiems logistiką bus daugiau galimybių išmokti įvairesnių užsienio kalbų.

Partnerio nuotr./Vytis Arlauskas
Partnerio nuotr./Vytis Arlauskas

„Mūsų biure Kaune dirbantys žmonės su klientais gali komunikuoti 12 – ka skirtingų kalbų. Nes klientas, be abejo, renkasi tokią įmonę, su kuria bendraujant jam nereikia ieškoti vertėjo. Taigi greitas ir profesionalus aptarnavimas ir yra mūsų sėkmės garantas. Be to, užsienio kalbas gerai mokantys lietuvaičiai gali išvažiuoti padirbėti ir į kitų grupės „Hegelmann Transporte“ įmonių biurus. O ypač jauname amžiuje žmogui labai naudinga įgyti tarptautinės patirties“, – neabejoja pašnekovas.

V. Arlauskas pasakoja, kad vien Lietuvos įmonėje šiuo metu dirba 950 žmonių. Apie trečdalį jų sudaro logistikos vadybininkai ir administracijos darbuotojai. Be to, netrukus prie Kauno duris atvers ir naujas įmonės padalinys – didžiulis logistikos centras, kurio veiklai koordinuoti taip pat bus reikalingi kvalifikuoti darbuotojai.

Perspektyvos beribės – tereikia noro ir žinių

Pasak pašnekovo, logistikos sektoriuje darbas intensyvus, dinamiškas, nes vežami kroviniai negali sustoti. Todėl vieni darbuotojai nuolat ieško užsakovų, derasi su jais dėl krovinių pervežimo kainų. Antroji darbuotojų grupė rinkoje ieško laisvų kitų įmonių vilkikų ir juos įdarbina, nes šiuo atveju gaunamas pelnas iš tarpininkavimo. O dar kiti žmonės sudarinėja optimaliausius maršrutus bei tiesiogiai koordinuoja transporto judėjimą, naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Tai leidžia kelyje esančius vairuotojus informuoti apie maršrutą iki smulkiausių niuansų.

Argumentuodamas logistikos specialisto kompetencijos svarbą, V. Arlauskas aiškina, kad būtent nuo jo priklauso įmonės veiklos efektyvumas. „Kelyje vairuotojas periodiškai privalo ilsėtis. Todėl stambios įmonės privalumas yra tai, jog priekabą su kroviniu galime perkabinti kitam vilkikui. Vadinasi, mūsų logistas turi suplanuoti vilkikų maršrutus taip, kad procesas vyktų nepertraukiamai. Tai nėra lengva, tačiau kartu ir azartiška“, – neabejoja pašnekovas, pastebintis, kad karjeros galimybės logistikos sektoriuje yra didžiulės, tereikia žmogaus noro ir žinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos