Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kur ir ko mokytis, kad dirbtum „Maersk Line“, „KPMG Baltics“ arba „Warner Bros. Entertainment“?

Studentų skaičiui kasmet tolydžio traukiantis, universitetams – valstybiniams ir privatiems – tenka ieškoti šiuolaikiškų būdų išlikti konkurencingiems ir patraukliems potencialiems studentams. Kai kas netgi imasi perbraižyti savo veiklos strategiją, kuria naujas studijų programas, pakoreguoja ateities viziją. 15min.lt domėjosi, kur nevalstybiniai universitetai regi savo vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje? Kokie jie turi būti – nišiniai ar universalūs? Ką jie turi pasiūlyti tokio, kad studentai būtų suinteresuoti mokėti už mokslą?
LCC universiteto absolventai
LCC universiteto absolventai / LCC nuotr.

Lietuvoje yra aštuonios universitetinio tipo privačios aukštosios mokyklos: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Europos humanitarinis universitetas, Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos – informatikos fakultetas“, LCC tarptautinis universitetas, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija bei Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija.

Tiek universitete teikiamas išsilavinimas, tiek pats universitetas negali būti nišinis.

Visi šie universitetai, išskyrus abi kunigų seminarijas, dalyvauja bendrajame priėmime, kurį vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tačiau per bendrąjį priėmimą jie priima tik dalį studentų. Kita dalis priėmimo, taip pat priėmimas į magistrantūros studijas, yra vykdoma tiesiogiai pačiose aukštosiose mokyklose, mat privatūs universitetai negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas – studijų krepšelius.

2014 metais į pirmą kursą nevalstybiniuose universitetuose iš viso buvo priimti 1538 studentai, iš jų 340 – į magistrantūrą. Likę 1198 – į pirmos pakopos studijas.

Ministrė siūlo bendradarbiauti

Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės nuomone, natūralu, kad privatūs universitetai labiau orientuoti į populiarias, daug stojančiųjų sulaukiančias studijų programas.

Dažniausiai tai yra socialinių mokslų studijos (vadyba, teisė ISM arba VU TVM, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) arba informacinių technologijų studijos (Kazimiero Simonavičiaus universitetas).

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Audronė Pitrėnienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Audronė Pitrėnienė

„Tačiau atskira studijų niša neturi nusileisti studijų kokybe ar parengiamų specialistų lygiu. Pati universiteto misija yra ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę, o kartu ir švietimui, mokslui bei menui imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. Vien dėl to tiek universitete teikiamas išsilavinimas, tiek pats universitetas negali būti nišinis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena aukštoji mokykla neturi turėti savo veido, specifikos ar orientuotis tik į tam tikrų sričių studijas“, – svarstė A.Pitrėnienė.

Norėtume akcentuoti ne tiek konkurencijos, kiek bendradarbiavimo svarbą, rengiant bendras studijų programas ir ruošiant specialistus darbo rinkai.

Jos įsitikinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad į nevalstybinius universitetus stoja mažiau motyvuoti ar prastesnius mokymosi rezultatus turintys jaunuoliai, nepatekę į valstybės finansuojamas studijų vietas.

„Pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pasižymi labai dideliu studijų programų konkurencingumu ir reiklumu studijų kokybei. Visi minėti universitetai yra akredituoti, todėl privalo tenkinti universitetui nustatytus kokybės reikalavimus. O dėl šių aukštųjų mokyklų vietos bendroje aukštojo mokslo sistemoje, norėtume akcentuoti ne tiek konkurencijos, kiek bendradarbiavimo svarbą, rengiant bendras studijų programas ir ruošiant specialistus darbo rinkai”, – samprotavo švietimo ir mokslo ministrė.

Skiriasi požiūris į studentą

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas įsitikinęs, kad didžiausią dėmesį reikėtų kreipti ne į universiteto statusą – privatus ar valstybinis – bet į studijų kokybę.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas

„Manome, kad kiekvienas gerai mokyklą baigęs abiturientas galėtų lygiomis sąlygomis pasirinkti tarp valstybinio ir kokybiškas studijas teikiančio privataus universiteto, nesukuriant jokių papildomų barjerų”, – sako P.Baltokas.

Jo manymu, rasti tokią nišą, kurios neapimtų valstybiniai universitetai, beveik neįmanoma – Lietuvoje registruota arti dviejų tūkstančių studijų programų: „Nors jų pavadinimai kartais net labai unikalūs, turinys labai dažnai persidengia, programose netgi dėsto tie patys dėstytojai.”

Laisvesni, atviresni, suteikiantys daugiau galimybių – tuo galėtų išsiskirti privatūs universitetai.

Todėl, pasak P.Baltoko, privatūs universitetai savo vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje gali rasti formuodami kitokį požiūrį į studentą, studijų kokybę ir aplinką studentams.

„Laisvesni, atviresni, suteikiantys daugiau galimybių – tuo galėtų išsiskirti privatūs universitetai”, – svarstė LSS prezidentas.

Valstybė veidmainiauja?

P.Baltokas rekomenduoja atsikratyti požiūrio, jog privatus universitetas – tai kokios nors ligos diagnozė.

„Galime rasti tiek privačių, tiek valstybinių universitetų, kurie turi ligos simptomų. Todėl vien pagal steigėją neįmanoma nustatyti, ar aukštoji mokykla bloga, ar gera, taip pat kaip neįmanoma pasakyti, ar studentai motyvuoti, ar tie, kuriems nepavyko niekur kitur įstoti”, – aiškino studentų organizacijos atstovas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valstybė šykščiai skiria pinigų privatiems universitetams.

Jis užtikrino, kad ir už mokslus mokantys, ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys jaunuoliai iš mokslo įstaigos gali reikalauti tiek pat: „Tiesiog studentai, mokantys milžiniškus pinigus už savo studijas, dažniau būna nepatenkinti, kai paskaitas jiems dėsto iš seno vadovėlio ar kai dėstytojas nepasirodo paskaitose.“

Susiduriame su šiek tiek veidmainiška situacija, kai valstybė leidžia įsisteigti aukštajai mokyklai, tačiau iš karto pasako, jog ji bus kitokia, kažkuo blogesnė už valstybines.

P.Baltokas aiškino, kad privatiems universitetams konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje iš esmės sunkiau.

„Susiduriame su šiek tiek veidmainiška situacija, kai valstybė leidžia įsisteigti aukštajai mokyklai, tačiau iš karto pasako, jog ji bus kitokia, kažkuo blogesnė už valstybines, mat gabiausiems studentams valstybė apmokės studijas tik valstybinėje įstaigose, besiremdama iš principo vienu vieninteliu pagrindu: tuo, kas yra aukštosios mokyklos steigėjas. O norint gauti leidimą vykdyti studijas ir būti akredituotai visoms mokykloms reikia praeiti tokį patį procesą“, – pažymėjo P.Baltokas.

Geriau paruošia darbo rinkai

Remiantis Lietuvos studentų sąjungos 2015 metais atlikta apklausa, studentai labiausiai patenkinti studijomis šiuose valstybiniuose universitetuose: Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Šiaulių universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Mykolo Romerio universitete; taip pat šiuose nevalstybiniuose universitetuose: ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir LCC Tarptautiniame universitete.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo duomenimis, privačių universitetų (93 proc.) absolventai labiau nei valstybinių (73 proc.) yra patenkinti savo studijomis, o skirtumų tarp privačių ir valstybinių kolegijų nėra.

Be to, iš viso apie 70 proc. absolventų teigė esantys patenkinti pasirinkta specialybe: 93 proc. privačių universitetų ir 65 proc. valstybinių.

Privačių universitetų absolventai (67 proc.) labiau nei valstybinių (38 proc.) jaučiasi paklausūs Lietuvos darbo rinkoje.

„Ką tik baigę studijas absolventai buvo geresnės nuomonės apie tai, kaip aukštoji mokykla juos paruošė darbo rinkai, nei praėjus pusei metų po studijų baigimo. Kalbant apie privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas, kolegijų absolventų nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau skiriasi universitetų absolventų vertinimai – privačių universitetų absolventai jaučiasi labiau pasiruošę darbo rinkai (82 proc.) nei valstybinių universitetų absolventai (43 proc.)“ – 15min.lt duomenis pateikė MOSTA atstovė spaudai Jūratė Žuolytė.

Praėjus pusei metų po studijų baigimo absolventai kritiškiau vertina savo specialybės paklausą, ypač Lietuvos rinkoje: „Privačių universitetų absolventai (67 proc.) labiau nei valstybinių (38 proc.) jaučiasi paklausūs Lietuvos darbo rinkoje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos