„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Latvijos prezidentas, MRU garbės daktaras E.Levitas priminė, kad turime būti pasiruošę ginti savo valstybę ir laisvę

Ketvirtadienį Mykolo Romerio universitete vyko iškilminga ceremonija, kurios metu MRU Garbės daktarui Latvijos prezidentui Egiliui Levitui buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos už ypatingus nuopelnus tiek Baltijos regionui, tiek ES teisės srityse. MRU studentų papuoštas Garbės daktaro mantija, Egilis Levitas savo kalboje akcentavo, kad Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje turime būti pasirengę visada ginti Tėvynę ir kovoti už savo valstybę ir laisvę.
MRU Garbės daktaras Egilis Levitas ir MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė
MRU Garbės daktaras Egilis Levitas ir MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė / Tautvydo Juknevičiaus nuotr.

Gegužės 5 d. Mykolo Romerio universitete surengtose iškilmėse Latvijos prezidentui buvo įteiktos Garbės daktaro regalijos – Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis.

Kaip praneša MRU, universiteto Senato sprendimu ypatingus nuopelnus liudijantis Doctor Honoris Causa titulas E.Levitui suteiktas už reikšmingą indėlį į demokratijos procesų raidą Baltijos regione, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos, Europos integracijos idėjų, Europos žmogaus teisių apsaugos standartų bei Europos Sąjungos jurisprudencinės teisės puoselėjimą ir iškilius mokslinius darbus konstitucinionalizmo, administracinės teisės, teisinių reformų ir Europos Sąjungos teisės srityse.

Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Garbės daktarą Egilį Levitą sveikino MRU bendruomenė ir svečiai
Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Garbės daktarą Egilį Levitą sveikino MRU bendruomenė ir svečiai

Garbės daktaro vardą MRU Senatas suteikia Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už didelius nuopelnus Lietuvos valstybei bei Mykolo Romerio universitetui. Nuo 2000 m. MRU Garbės daktarų vardai suteikti 29 nusipelniusiems asmenims, tarp kurių iki šiol buvo trys valstybių vadovai: Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Seimo pirmininkas Bronislavas Komorovskis, 2010 m. išrinktas Lenkijos prezidentu.

„Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams. Garbės daktaro E.Levito veikla ir vertybės yra ypač artimos jau laisvoje Lietuvoje įkurtam Mykolo Romerio universitetui“, – per ceremoniją sakė MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.

Ji taip pat Latvijos prezidentui įteikė unikalų MRU leidinį – Lietuvos Respublikos Konstituciją, išverstą į 13 kalbų, įskaitant latvių kalbą.

Baltijos šalims svarbu glaudžiai bendradarbiauti ir teisės mokslo srityje

Akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku papuoštas Garbės daktaras E.Levitas teigė besidžiaugiąs titulu ir dar labiau įpareigotas toliau plėsti ir gilinti mūsų šalių teisinių sistemų ir bendruomenių dialogą.

„Jau dabar turime tvirtą pagrindą, kuriuo galime remtis“, – sakė MRU Garbės daktaras E.Levitas ir pridūrė, kad Latvijos ir Lietuvos universitetų mokslinis ir akademinis bendradarbiavimas yra glaudus ir stiprus. Taip pat, anot jo, yra svarbus ir šalių šalių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų bendradarbiavimas, todėl reikšminga būtų šią tradiciją tęsti.

Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, Latvijos prezidentas Egilis Levitas, MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė
Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, Latvijos prezidentas Egilis Levitas, MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė

Nemažą dalį kalbos Latvijos prezidentas skyrė ir profesoriui Mykolui Romeriui pagerbti. E.Levitas pažymėjo, kad Mykolas Romeris tarpukario Latvijoje buvo gerai žinomas ir gerbiamas teisės mokslininkas, netgi pelnęs Latvijos valstybinį valstybinį apdovanojimą.

Tiesa, Latvijos teisės mokslininkų žinios apie M. Romerio akademinius pasiekimus daugiausia remiasi jo publikacijomis kitomis kalbomis. Pasak E.Levito, tai svarbi problema, kurią būtina spręsti.

„Latvijos ir Lietuvos teisinės sistemos yra labai artimos, nes mūsų dvi Baltijos tautas sieja labai stiprus ryšys. Tačiau mes palyginti mažai žinome vieni apie kitus“, – sakė E.Levitas, akcentuodamas, kad Latvijai ir Lietuvai reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas teisės mokslo srityse.

Jis nepraleido progos pasidžiaugti, kad šiemet minimos Latvijos ir Lietuvos Konstitucijų priėmimo sukaktys, kad abi konstitucijos išverstos ir į latvių, ir į lietuvių kalbas.

„Lietuvos ir Latvijos konstituciniai įstatymai ir konstitucinės tradicijos neabejotinai prisideda prie mūsų bendros Europos teisinės erdvės plėtros ir stiprinimo. Sukūrėme stiprias teisines demokratines valstybes, kurios prieš 18 metų įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Tai gera priežastis švęsti ir didžiuotis. Padarėme įspūdingą pažangą, kurdami tvirtą konstitucinę sistemą“, – teigė MRU Garbės daktaras E.Levitas.

Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU studentai iškilmingoje ceremonijoje.
Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU studentai iškilmingoje ceremonijoje.

Prezidentą ir pirmąsias ponias sveikino ir ukrainiečiai

Garbės daktaro suteikimo iškilmėse dalyvavusios Lietuvos ir Latvijos pirmosios ponios – Andra Levite ir Diana Nausėdienė apžiūrėjo parodą „Bunda jau Baltija“, skirtą 1989 m. rugpjūčio 23 d. lietuvius, latvius ir estus suvienijusiam Baltijos keliui. Priminęs bendrus šalių istorinius sąlyčius, MRU garbės daktaras E.Levitas pabrėžė:

„Rusijos agresija prieš Ukrainą, tebevykstantis genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir kiti karo nusikaltimai akivaizdžiai primena, kad turime būti pasirengę visada ginti Tėvynę ir kovoti už savo valstybę ir laisvę. Geriausia tai daryti kartu, petys į petį. Baltijos šalių pareiga ir moralinis įsipareigojimas – išsaugoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, atkurti teisingumą ir užkirsti kelią brutalios jėgos panaudojimui prieš teisinę valstybę.“

Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Garbės daktaras Egilis Levitas
Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU Garbės daktaras Egilis Levitas

MRU Garbės daktaro iškilmėse dalyvavo ir ukrainiečių studentai. Universitetas turi 26 bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos universitetais. Šiuo metu čia studijuoja apie 100 studentų iš Ukrainos.

Naująjį MRU Garbės daktarą sveikino ir šiuo metu į Lietuvą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą persikėlusi Olga Bodnar-Petrovska, kuri yra buvusi Ukrainos parlamento (Verchovna Rada) narė. Šiuo metu ji yra Julijos Timošenko vadovaujamos partijos kanclerė, teisininkė, mokslų daktarė. Ji pradėjo darbą MRU Baltijos-Ukrainos studijų, tyrimų ir inovacijų centre ir greitai pritapo prie MRU bendruomenės.

MRU teikia humanitarinę, teisinę ir kitokią pagalbą tiek universitete studijuojantiems ukrainiečiams, tiek partneriams Ukrainoje, dalijasi universiteto ištekliais. Savanoriškai daug padeda darbuotojai ir studentai. MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė aktyviai telkia tarptautinę akademinės bendruomenės paramą Ukrainai.

Tarptautiškumas – strateginė MRU kryptis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įsteigtas valstybinis Mykolo Romerio universitetas tapo vienu tarptautiškiausių šalyje. Ilga ir tvari partnerystė MRU sieja su 11 Latvijos universitetų, o šiuos mokslo metus pradėjo studentai iš 58 pasaulio šalių. Pasak rektorės I. Žalėnienės, akademiniai ir studentų mainai tiesia tiltus strateginei valstybių ir tautų partnerystei, kuri ypač svarbi neramiais mūsų laikais.

Lietuvos ir užsienio studentai vertina didžiausią Lietuvoje valstybinį socialinių mokslų universitetą dėl gerų studijų sąlygų ir studijų programų, orientuotų į aktualiausias visuomenės problemas. Ypač stipri MRU Teisės mokykla, jau kelerius metus aukštai vertinama pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject“, kuriame pasaulio universitetai reitinguojami pagal konkrečias studijų ir mokslo kryptis. 2022-aisiais MRU pateko tarp 250 geriausių pasaulio universitetų teisės srityje.

Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU studentai pasitinka iškilmių svečius
Tautvydo Juknevičiaus nuotr./MRU studentai pasitinka iškilmių svečius

MRU Garbės daktaro regalijas gavęs Latvijos prezidentas E.Levitas yra 2014 metais priimtos Latvijos Konstitucijos preambulės (įvado) autorius. Iškilus Latvijos teisininkas, tarptautinis teisėjas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos teisingumo ministras, ambasadorius, 2019 m. gegužės 29 d. Latvijos Saeimos išrinktas šalies prezidentu.

Hamburgo universiteto (Vokietija) Teisės fakultete baigęs teisės (1982 m.) ir politikos mokslų (1986 m.) studijas žinomas teisininkas aktyviai dalyvavo Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo veikloje 1989–1991 metais.

E.Levitas yra 1990 m. gegužės 4 d. Deklaracijos dėl Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo koncepcijos autorius, daugelio svarbių šalies įstatymų projektų (įskaitant Latvijos Konstitucinio Teismo, Administracinio proceso, Ministrų kabineto sandaros įstatymus ir kt.) bendraautoris.

E.Levitas buvo pirmasis Latvijos teisingumo ministras po Nepriklausomybės atkūrimo (1993–1994 m.), pirmasis Latvijos teisėjas Europos Žmogaus Teisių Teisme (1995–2004 m.) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (2004–2019 m.), prisidėjo prie žmogaus teisių apsaugos, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės plėtros. Jis yra gavęs daugybę apdovanojimų už veiklą teisės srityje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs