Štai, pavyzdžiui, šių metų stojančiųjų į Šiaulių universitetą gretose – pasaulio jaunimo klasikinės jėgos trikovės čempionas Egidijus Valčiukas ir mažųjų dviračių (BMX) sportininkas Gabrielius Pabijanskas. Iš šio krašto kilę jaunuoliai tikina, jog studijas Šiaulių universitete paskatino rinktis palankios sąlygos ne tik siekti aukštojo išsilavinimo, bet ir maksimalių sporto rezultatų.
Sportinius pasiekimus perkelia į mokslinę erdvę
Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus dr. Donato Jurgaičio, bene dažniausia priežastis, kodėl aukštosios mokyklos duris praveria šalies ir pasaulio mastu reikšmingais laimėjimais garsėjantys sportininkai – noras sportinius pasiekimus perkelti į mokslinę, pedagoginę erdvę.
„Pastariesiems sportas yra ne tik didžiausia aistra, bet ir gyvenimo būdas, kuomet praktinė pusė žinoma iki kaulų smegenų. Tuo tarpu rinktis studijas universitete skatina teorinių žinių trūkumas. Štai, pavyzdžiui, pernai tokių motyvų vedini studijas Šiaulių universitete pasirinko ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojai – baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas“, – sakė dr. D. Jurgaitis.
Panašiais argumentais savo pasirinkimą grindžia ir E. Valčiukas, pasirašęs ketinimų protokolą studijuoti Šiaulių universitete jau nuo šių metų rugsėjo. „Rinkdamasis, ką studijuoti, į prioritetų sąrašą dar buvau įtraukęs sporto psichologiją ir filosofiją. Vis tik galutinis sprendimas, buvęs arčiausiai širdies, – kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro studijos, – sakė klasikinės jėgos trikovės čempionas ir Europos jaunimo iki 53 kg kategorijos rekordininkas. – Šiauliai yra mano gimtasis kraštas, todėl studijas Šiaulių universitete pasirinkau ir dėl itin patogios lokacijos. Vykti į didžiuosius šalies miestus nesinorėjo, kuomet ne tik patrauklios studijos, bet ir galimybė treniruotis suteikiama regiono universitete.“
Padės siekti maksimalių rezultatų
E. Valčiukas sportu susidomėjo dar vaikystėje: lankė žolės riedulio, svarsčių kilnojimo, virvės traukimo treniruotes, tačiau pastaruosius ketverius metus būsimasis Šiaulių universiteto studentas visas jėgas atiduoda klasikinės jėgos trikovės sportui. Reikšmingiausiu pasiekimu sportininkas laiko visai neseniai, birželio 18 d., Baltarusijoje vykusiose pasaulio klasikinės jėgos trikovės čempionate jaunimo svorio kategorijoje iki 53 kg iškovotą aukso medalį, kuomet 1 m 33 cm ūgio vaikinas iškėlė beveik pusę tonos – 470 kg.
„Šis pasaulio čempionatas buvo pats sėkmingiausias mano sportinėje karjeroje – džiugu, jog sunkus kasdienis triūsas neliko neįvertintas. Jau ne vienus metus taip pat užsiimu ir lengvąja atletika. Dėl savo amžiaus ir ūgio ribos greitai nebegalėsiu varžytis su negalios neturinčiais suaugusiaisiais, todėl pagal taisykles turėsiu pereiti į neįgaliųjų sportą. Tai, beje, darau jau dabar, – pasakojo E. Valčiukas. – Tuo tarpu svarbiausi ateities planai studijos Šiaulių universitete ir 2020 m. vyksiantis parolimpinis čempionatas.“
E. Valčiukas pabrėžia, jog pasirinktos kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos taip pat padės sporte siekti maksimalių rezultatų. „Puiki infrastruktūra: kokybiškai įrengtas maniežas, sveikatingumo centras, universiteto sporto salė, kvalifikuoti treneriai – viskas, ko reikia sportininkui tobulėti. Juolab kad nebereikės niekur važinėti“, – sakė šiuo metu Šiauliuose ir gimtame Kelmės r. besitreniruojantis sportininkas.
Suteikia ne tik išsilavinimą, bet ir sporto erdves
Galimybę studijuoti ir siekti maksimalių rezultatų sporte vertina ir Šiaulių universitete jau rudenį pradėsiantis studijuoti G. Pabijanskas. „BMX dviračiais pradėjau važinėti, kai man buvo vos ketveri. Šiuo metu esu keturiskart Europos čempionas, daugkartinis Europos prizininkas, o Lietuvos čempionas – nuo 2005 metų. Natūralu, kad visą gyvenimą ekstremalios sporto šakos sportininku nebūsiu, tad tėvų paskatintas nusprendžiau įgyti šiek tiek „žemiškesnę“ specialybę – gimtojo miesto universitete studijuosiu verslo administravimą“, – kalbėjo G. Pabijanskas.
Tuo tarpu artimiausiuose sportininko planuose nemenki užmojai – liepą vyksiantis BMX dviračių Europos čempionatas Prancūzijoje ir pasaulio čempionatas JAV, o 2020-aisiais ir Tokijo olimpinės žaidynės. „Kol kas planuoju sutelkti jėgas į sportą – ne veltui tiek metų sunkiai dirbau, tad noriu pasiekti geriausią rezultatą. O Šiaulių universitete, manau, pavyks puikiai suderinti ir mokslą, ir studijas“, – sakė dviratininkas.
Tai, kad didžiausia aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje suteikia visas sąlygas ir studijuoti, ir kokybiškai užsiimti profesionaliu sportu, patvirtina ir Šiaulių universiteto rektorius. „Stojantieji į mūsų universitetą, be jau minėtų kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro studijų, gali rinktis kūno kultūros ir sporto edukologijos magistrantūrą. Taip pat aktyviai skatiname ir ne sporto srities studijas pasirinkusių studentų įsitraukimą į sportinę veiklą – Šiaulių universitete veikia Sporto skyrius, kur galima rasti kiekvieno poreikius atitinkančių sporto šakų užsiėmimų ir jiems pritaikytas sporto erdves“, – pasakojo dr. D. Jurgaitis.
