Tokios ir panašios inovatyvios idėjos šiandien sklando Mykolo Romerio universiteto Teisinių technologijų (LegalTech) centre, kuriame darbas iš tiesų verda – lietuviai teisės studentai dėl savo inovatyvių idėjų puikiai žinomi užsienyje. Apie šio centro veiklą, teisės technologijas ir rytojaus teisininko išsilavinimą kalbame su Teisinių technologijų centro vadovu dr. Martynu Mockumi.
– Mykolo Romerio universiteto (toliau – MRU) mokslininkai pirmieji sumanė įsteigti Teisinių technologijų centrą (angl. LegalTech). Martynai, prašau papasakoti, kada ir kodėl kilo idėja steigti šį centrą? Kaip jis buvo kuriamas?
– Atsakant į šį klausimą vertėtų plačiau istoriškai apžvelgti, kaip MRU buvo kuriama teisės ir informatikos mokslų tarpdisciplininė kryptis. 1997 m. įkūrus Lietuvos teisės akademiją, joje susibūrė informatikos krypties mokslininkai (pvz., doc. dr. A. Keras, prof. dr. R. Petrauskas), kurie tyrinėjo informacinių technologijų įtaką teisei. Jie įkūrė Teisinės informatikos katedrą.
Šioje katedroje subrendo daug profesionalų, ji įgijo stiprių tarptautinių akademinių ryšių bei ekspansyviai išsiplėtė. Pavyzdžiui, šiuo metu vienas iš katedros veteranų prof. Tadas Limba, 2001 m. dirbęs katedroje asistentu, atsakingas už labai geras žaidimų kūrėjams skirtas studijų programas, vykdomas kartu su Dongseo universitetu (Pietų Korėja).
Studijos geros tuo, kad studentams dėsto pripažinti praktikai, kurie, pavyzdžiui, kūrė specialiuosius efektus atnaujintų kultinių „Žvaigždžių karų“ sagai ar filmo „Transformatorius“ grafiką. Studijas baigę lietuviai studentai Korėjos rinkai jau sėkmingai patiekė kompiuterinių žaidimų. Kitas katedros veteranas – prof. Darius Štitilis – šiuo metu vadovauja kibernetinio saugumo valdymo ir elektroninio verslo vadybos studijų programoms.
Globaliai vertinant džiugu, kad mūsų mokslininkai nebuvo nei atsilikę, nei kuo nors prastesni už kitose Europos valstybėse dirbančius mokslininkus. Skyrėsi tik finansinės galimybės, dalis nemokėjo anglų kalbos, kuri yra šios tarpdisciplininės mokslo krypties pagrindinė darbinė kalba.
Teisinės informatikos katedra iš pradžių išsiplėtė iki fakulteto, kuris vėliau subyrėjo, o jo darbuotojai plačiai pasklido po universitetą nuo Karaliaus Sedžiongo instituto iki Ekonomikos fakulteto. Legaltech centras yra viena iš tų išbarstytų kadaise buvusios Teisinės informatikos katedros diasporų, kuri šiuo metu kelia didelių lūkesčių ne tik MRU, bet ir VGTU bendruomenei (pagal Vyriausybės parengtą universitetų reorganizavimo planą, 2020 metais MRU ir VGTU susijungs – aut. past.).
Legaltech centras įsteigtas 2018 m. Jį kuriant daugiausia prisidėjo MRU dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, palaikė MRU vadovybė ir daugybė universiteto bendruomenės narių. Į procesą buvo įtraukti ir „Investuok Lietuvoje“ projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai – šaunūs jauni žmonės. Teko daug kalbėtis su verslo, valstybės, akademinių institucijų atstovais.
– Martynai, esate MRU Legaltech centro vadovas. Papasakokite, koks buvo Jūsų kelias iki šių pareigų?
– Taip, iki kaulų smegenų esu tarpdisciplininės teisės ir informatikos mokslų atstovas. Nesiplėsdamas paminėsiu, jog mokykloje buvau labiau tiksliukas, tačiau įgijau stiprų visų dalykų parengimą. 2005 m. baigiau informatikos teisės magistrantūrą MRU. Studijų metais į mane būdavo kreipiamasi, jei kompiuteriui, tinklui kas nutiko ar šiaip kas neaišku.
Buvau sukūręs fakulteto studentų atstovybės interneto svetainę, ketvirtame kurse teko pusmetį padirbėti kompiuterių ir tinklų konstruotoju, IT priežiūros specialistu. Magistro studijų metu pagal „Erasmus“ programą buvau išvykęs studijuoti į Vienos universitetą, iš ten parsivežiau tuo metu dar nenagrinėtą Lietuvoje temą apie elektroninius rinkimus, balsavimą internetu.
Jei mokslininkų idėjos būtų įgyvendintos, turėtume efektyviau dirbančius ir mažiau klystančius teisininkus.
Praėjus 6 metams nuo studijų nutariau studijuoti doktorantūroje. Kaip tik tuo metu vyko parengiamieji Bolonijos universiteto koordinuojamos jungtinės „Erasmus Mundus“ doktorantūros programos „Teisė, mokslas ir technologijos“ darbai, nugalėjęs apie 80 kandidatų, įstojau ir sėkmingai šią programą baigiau.
Tyrinėjau labai inovatyvią sritį. Mes siekėme automatizuoti valstybinių atvirų duomenų pakartotinio panaudojimo teisinę dalį, kuri daugiausia apima automatinę licencijų teisinę analizę, taip pat vietos jurisdikcijos specialiųjų teisės aktų, reguliuojančių minėtą sritį, analizę. Su darbo vadove sukūrėme ir ištobulinome metodologiją, skirtą teisinėms ontologijoms kurti.
Ontologijos informatikos mokslo srityje naudojamos kuriant žiniomis grįstas informacines sistemas, semantinį internetą ir nuo 7-ojo dešimtmečio dirbtinio intelekto mokslininkų pripažįstamos kaip esminės, siekiant sukurti dideles ir pajėgias dirbtinio intelekto sistemas.
– Kokios yra pagrindinės Legaltech centro veiklos kryptys?
– Žvelgiant bendrai, Legaltech centro veikla labiausiai matoma per legaltech bendruomenei burti skirtus renginius – meetup'us. Juose susitinka ne tik teisės ar informatikos mokslų studentai ir praktikai, bet ir verslininkai bei kiti susidomėjusieji. Tokių renginių metu dalyviams jau pristatėme, kaip tobulėja pokalbių robotai (angl. chatbots) teisinėje rinkoje, sprendėme asmens privatumo problemas ir pristatėme asmens privatumo užtikrinimo priemonių valdymo įrankius.
Artimiausiu metu planuojame pristatyti didžiųjų duomenų (angl. bigdata) sprendimus teisininkams, akademinį dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje įdirbį. Šie renginiai kol kas nemokami, be tiesioginių vaizdo transliacijų įrašai prieinami mūsų Youtube kanale.
Kiti renginiai – legal hackathon'ai, kurių metu kūrėjai, mokslininkai susirenka į vieną vietą, vieną renginį ir per tam tikrą laiko tarpą visi šie žmonės deda pastangas ir dalinasi žiniomis, mentoriauja vieni kitiems, kad būtų sukurtas programinis produktas (mobili programėlė, interneto tinklapis ar kitas PĮ produktas). Pavyzdžiui, vieno renginio metu komandos kūrė pokalbių robotus, skirtus teisinėms problemoms spręsti.
Pasiekėme tokį išsivystymo lygį, jog nei teisė negali be technologijų, nei technologijos – be teisės.
Kitas veiklas labiau pastebi universiteto bendruomenė – tai teisės krypties studijų atnaujinimas integruojant technologinius dalykus. Rugsėjį pristatysime labai stiprią legaltech magistrantūros programą anglų kalba. Turime startuolių zoną, kurioje studentai gali vykdyti projektus, todėl netolimoje ateityje tikimės sukurti savo įmones, diegsiančias inovacijas teisėje.
– Jūsų vadovaujamo universiteto padalinio tikslas – generuoti, pritraukti ir įgyvendinti inovatyvias teisinių technologijų idėjas. Su kokiais projektais teko dirbti ar dirbate šiuo metu?
– Deja, dėl mus saistančių konfidencialumo susitarimų daug pasakoti apie šią sritį negaliu, tik noriu pasakyti, kad dirbame, planuojame, deriname. Kai kurios veiklos reikalaus imtis aktyvių intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių, planuose ir patentinės paraiškos.
Vienas įdomių projektų – rengėme studentus dalyvauti regioniniame IBM/iLEX teisinių chatbot'ų konkurse. Mūsų studentė konkurso finale Budapešte laimėjo du apdovanojimus, o MRU konkurso organizatorių buvo įvardytas kaip vienas iš 13, jų nuomone, prestižinių Vidurio ir Rytų Europos universitetų.
Kitas įdomus idėjų generavimo pavyzdys – įžaidybinimo ir teisės temai skirtas meetup'as, kurio metu moderavome dalyvių komandų užduotį. Reikėjo sukurti konceptą žaidimui, kuris skatintų eismo dalyvius laikytis saugaus eismo. Praėjus vos 3 mėnesiams analogišką papildytos virtualios realybės žaidimo prototipą paskelbė vienas garsiausių pasaulio universitetų – Masačusetso technologijos institutas (Massachusetts Institute of Technology). Taigi gerų idėjų turime, su partneriais bandome sukurti greitą tų idėjų įgyvendinimo modelį. Labai daug tikimės iš sinergijos su VGTU.
– Ne kartą paminėjote dirbtinį intelektą. Koks šiandien yra akademinis įdirbis panaudojant dirbtinį intelektą teisėje?
– Susidomėjimas akademiniais tyrimais teisės ir dirbtinio intelekto srityje auga, finansavimas šiai sričiai tik didėja, tad šios mokslinės krypties perspektyvos šiandien yra labai pozityvios.
Europoje nuo 1988 m. veikia JURIX fondas (The Foundation for Legal Knowledge Based Systems), vienijantis mokslininkus, tiriančius tarpdisciplininę teisės ir informatikos dalykų kryptį. Šis fondas kasmet vis kitoje pasaulio šalyje organizuoja tarptautinę konferenciją, kurios metu iki 2005 m. jau buvo pristatyta daugiau nei 250 rimtų mokslinių darbų dirbtinio intelekto srityje, o nuo 2006 m. tų darbų ėmė smarkiai daugėti. Kasmet organizuojamos ir specializuotos (pvz., semantinio žiniatinklio tema) konferencijos, kurios turi ir teisės bei dirbtinio intelekto krypčių sekcijas.
Kai kurios specialybės – antstoliai, notarai – gali ir išnykti arba bent jau stipriai susitraukti, būti demonopolizuotos.
Europos valstybėse vis daugiau finansinių išteklių skiriama dirbtinio intelekto tyrimams, tad įdirbis tik dar labiau augs. Pavyzdžiui, Tonya Custis, „Thomson Reuters“ tyrimų direktorė, vadovauja tyrėjų komandai, tiriančiai dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje klausimus. 2018 m. Bolonijos universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Antoninas Rotolas (Antonino Rotolo), tiriantis dirbtinio intelekto ir teisės sritį, Europos Komisijos buvo pasirinktas pristatyti naują Europos inovacijų strategiją akcentuojant pokyčius, kuriuos paskatins dirbtinis intelektas teisėje.
Reikia pasidžiaugti, jog ir mes, lietuviai, esame įtraukti į šiuos pokyčius. Pavyzdžiui, MRU su stipriausiais šios srities Europos universitetais nuo šių metų vykdys Marie Skłodowska Curie programos finansuojamas doktorantūros studijas, kurių metu doktorantai atliks tyrimus teisės ir dirbtinio intelekto srityje.
– Kokią naudą dirbtinis intelektas gali suteikti teisinių paslaugų rinkai?
– Jei mokslininkų idėjos būtų įgyvendintos, matyt, turėtume efektyviau dirbančius ir mažiau klystančius teisininkus. Klientai tiksliau žinotų, ar jų lūkesčiai pagrįsti, būtų daug tikslesnė teisėkūra, veikiantis teisėkūros ciklas (pvz., stebėsena) ir technologijos, kurios automatiškai įgyvendintų teisės normas (pvz., automatiškai atnaujinamas autonominio automobilio valdymo žinynas įsigaliojus naujoms kelių eismo taisyklėms).
Taigi mums, žmonėms, technologijos keltų vis mažiau rūpesčių. Žinoma, mažėjant teisės pažeidimų (pvz., eismo įvykių), mažės ir teisėsaugos atstovų krūvis, tačiau nemanau, jog sulauksime dienos, kai teisininko profesija išnyks. Žmogus – ne robotas ir ne mankurtas, jis klysta, o technologijas kuria žmogus.
– Kokią vietą technologija užima teisėje ir, atvirkščiai, teisė technologiniame pasaulyje? Kaip šis santykis rutuliosis ateityje?
– Vertinant plačiąja filosofine prasme, kas yra technologija? Raštas taip pat yra žmogaus sukurta technologija žinioms perduoti, informacijai, duomenims fiksuoti. Be rašto teisė, matyt, sunkiai išgyventų. Jei žvelgsime siauriau ir kalbėsime apie įtinklintas technologijas, tuomet jos paliečia daugelį sričių, o teisė nėra išimtis. Pavyzdžiui, mes jau sunkiai įsivaizduojame teisės aktų paiešką „Valstybės žinių“ popieriniuose žurnaluose ar ranka / mašinėle rašytą teismo nutartį.
Technologijų vaidmuo auga, nes didėja teisininkams reikalingos apdoroti informacijos kiekis, atsiranda ir daugiau įrodymų medžiagos, kurią reikia apdoroti. Gyvename globaliame pasaulyje, laisvai keliaujame po Europos Sąjungą. Keičiant jurisdikcijas, technologijos gali padėti mums lengviau gauti prieigą prie normų, sumažinti rizikas dėl teisės neišmanymo.
Pasiekėme tokį išsivystymo lygį, jog nei teisė negali be technologijų, nei technologijos – be teisės. Pavyzdžiui, tęsiantis nereguliuojamos rinkos virtualių valiutų, finansų technologijų krizei, vietą po saule atranda reguliuojami finansų technologijų instrumentai. ES asmens privatumo sergėtojai vis aktyviau ieško priemonių, kaip suvaldyti duomenų apsaugą.
Šalies saugumas suprantamas ir reguliuojamas per kritinę informacinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Kanadoje visuomenės pasipiktinimą sukėlė ir imti kelti etikos klausimai dėl sekso robotų viešnamių, neetiškų reklamų, siūlančių „atimti roboto nekaltybę“. Šie pavyzdžiai tik patvirtina, kad teisės sąveika su technologijomis yra labai plati ir įvairiapusė.
Ateityje šis santykis dar labiau stiprės ir daugelį šiuo metu žmonių atliekamų darbų perims robotai. Štai, pavyzdžiui, reguliacinė technologija, skirta saugiam eismui užtikrinti. Tai ir fizinės priemonės, kurios mažina greitį (kalneliai, žiedai, susiaurėjimai ir pan.), ir techninės, tokios kaip sektoriniai vidutinio greičio matuokliai, pakeičiantys kelių eismo inspektorių.
Kitas pavyzdys. Atidėjus skrydį įgyjama teisė į kompensaciją pagal ES reglamentą – vien šioje situacijoje jau yra keletas automatizuotų paslaugų, kurios už 25 proc. mokestį sutvarkys aktualius juridinius klausimus. Vieno MRU organizuoto meetup'o metu ukrainiečiai pristatė jau dabar naudojamus automatizuotus pokalbių robotus, kurie užpildo sudėtingas formas, parengia sutarties projektus.
Kinijoje nuo kitų metų bus visuotinai taikoma sistema, kuri už pažeidimus, tarkime, kelio kirtimą degant draudžiančiam signalui, greičiau nei per 15 sekundžių nuo pažeidimo momento iš pažeidėjo sąskaitos išskaičiuos baudą. Tokia sistema per vaizdo kamerą identifikuoja pažeidimą, pagal veidą nustato pažeidėjo tapatybę, automatiškai nuskaičiuoja baudą ir per garsiakalbį sudrausmina pažeidėją. Ši sistema funkcionuoja jau dabar, tik dėl testavimo dar nėra plačiai taikoma.
Robotizacija yra ta sritis, kurioje technologijos išstumia žmogų. Na, įsivaizduokite, ką kelių eismo inspektorius gali pasakyti autonominiam automobiliui? Jei automobilis nebus parengtas identifikuoti policininką ir klausyti jo komandų arba jei pareigūnai neturės specialių technologinių įtaisų, kurie stabdytų autonominius automobilius, tuomet toks pareigūnas nieko nepadarys. Kitas klausimas, ar reikia žmogui kištis į autonominių automobilių eismą?
Teisininkas, išmanantis technologijas, dirbs daug greičiau ir kokybiškiau. JAV sėkmingai veikia elementari programa, kuri patikrina biuro programų naudojimo įgūdžius ir, nustačiusi neatitikimų, pasiūlo išklausyti mokymo kursą. Dėl šios programos efektyviau naudojama 20–60 % advokatų darbo laiko, t. y. teisininkai tiek daug savo laiko sugaišdavo užduočiai atlikti vien dėl to, kad stokojo naudojimosi kompiuterinėmis programomis įgūdžių.
Jei teisininkai dirbs efektyviau, bus daug technologinių automatizuotų paslaugų, sumanūs kontraktai ir didžiųjų duomenų sprendimai, nebereikės tiek teisininkų, kiek jų šiuo metu dirba, nebent labai kils paslaugos efektyvumo ir greito jos suteikimo poreikis, kuris iš dalies kompensuos tą pažangą. Kai kurios specialybės – antstoliai, notarai – gali ir išnykti arba bent jau stipriai susitraukti, būti demonopolizuotos.
– Ateities teisininkas – koks jis?
– Jei paskaitytumėte „Forbes“, tai sėkmingai dirbantis teisininkas bus tas, kuris turi šias kompetencijas: teisinės paslaugos procesą išmano labiau nei pačią teisę, turi stiprius technologinius pagrindus bei verslo organizavimo kompetencijų. Tą patį sakė ir prof. dr. Danielis Katzas (Daniel Katz) 2018 m. gegužę MRU organizuotoje pirmoje Lietuvoje legaltech konferencijoje.
Kurdami Legaltech centrą ir siekėme, kad mūsų studentai būtų pasirengę ateities naujovėms. Tokios inovatyvios teisės magistro programos, kurią sukūrė MRU, tiek studijų metodais, tiek gilia kooperacija su partneriais, tiek startuoliams sukurtų sąlygų atžvilgiu Lietuvoje dar nebuvo. Tokioje vietoje norėčiau studijuoti net ir aš pats, todėl kviečiu ir Jus atnaujinti žinias ir įgyvendinti savo svajones.
