Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lektoriai kolegijose uždirba daugiau nei universitetuose

Lyginant su 2015-aisiais, 2016-aisiais daugiausia kilo universitetų rektorių, vyriausiųjų mokslo darbuotojų ir kolegijų direktorių atlyginimai, tačiau universitetų profesorių ir kolegijų asistentų atlyginimai mažėjo, rodo mokslo ir studijų institucijų tyrimas.
Jono Dereškevičiaus paskaita „Wolf School“ lenktynininkų akademijoje
Paskaita / Giedriaus Matulaičio nuotr.

Universitetų rektorių atlyginimai kilo vidutiniškai 531 Eur pagrindinėje ir 496 Eur visose sektoriaus darbovietėse, vyriausiųjų mokslo darbuotojų atly-ginimai kilo atitinkamai 124 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 132 Eur visose sektoriaus darbovietėse. Visų kitų pareigybių atlyginimai kilo mažesnėmis apimtimis. Profesorių atlyginimai sumažėjo 28 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 19 Eur visose sektoriaus darbovietėse.

Didžiausią darbo užmokestį visame sektoriuje gavo vienas universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas – 2016 m. spalio mėn. jo darbo užmokestis siekė 9855 Eur.

Kolegijose, lyginant su 2015-aisiais, 2016 metais daugiausia kilo direktorių atlyginimai – vidutiniškai 142 Eur pagrindinėje ir 173 Eur visose sektoriaus darbovietėse. Vienintelių kolegijų direktorių atlyginimai augo sparčiau už šalies atlyginimų vidurkį (jis per metus padidėjo 68,6 eurais). Trigubai mažiau lyginant su direktoriais, atitinkamai 56 ir 53 Eur pagrindinėse darbovietėse ir 50 ir 52 eurais visose sektoriaus darbovietėse, kilo docentų ir dekanų atlyginimai. Tuo tarpu asistentų atlyginimai nežymiai sumažėjo – 8 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 5 eurais visose sektoriaus darbovietėse.

Lektoriai kolegijose uždirba daugiau

Universitetų visų pareigybių dėstytojų darbo užmokestis yra aukštesnis nei kolegijų, išskyrus lektorių, kurie kolegijose uždirba 776 Eur lyginant su 737 Eur universitetuose. Didžiausią vidutinį darbo užmokestį tarp dėstytojų pareigybių universitetuose gauna profesoriai – 1660 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 1751 Eur visose sektoriaus darbovietėse.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Eurai

Tarp universitetų tyrėjų didžiausią darbo užmokestį gauna vyriausieji mokslo darbuotojai – 2103 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 2149 Eur visose sektoriaus darbovietėse.

Daugiausia darboviečių vidutiniškai dirba universitetų docentai – 1,5 darbovietėse, universitetų profesoriai ir asistentai – 1,49 darbovietėse.

Didžiausiame skaičiuje darboviečių dirba universitetų dėstytojai – vidutiniškai 1,47. Jie taip pat gauna mažiausią darbo užmokesčio dalį pagrindinėje darbovietėje – tik 81 proc. Kita vertus, jų darbo užmokestis gaunamas visose darbovietėse (ne tik mokslo ir studijų institucijose) yra didžiausias tarp visų sektoriaus dėstytojų ir tyrėjų ir sudaro 1354 Eur.

Vienas profesorius dirba 4,62 etato

Daugiausia etatų mokslo ir studijų institucijose užima vieno iš universitetų profesorius – 4,62 etato, vienas iš docentų – 3,88 etato. Tarp lektorių daugiausia etatų užėmė 3,23 etato dirbęs lektorius, tarp jaunesniųjų mokslo darbuotojų – 3, tarp mokslo darbuotojų – 2,87, tarp vyriausiųjų mokslo darbuotojų – 2,66, tarp vyresniųjų mokslo darbuotojų – 2,57, tarp asistentų – 2,06, tarp dekanų ir rektorių – po 2 etatus.

Didžiausią darbo užmokestį visame sektoriuje gavo vienas universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas – 2016 m. spalio mėn. jo darbo užmokestis siekė 9855 Eur. Vieno vyresniojo mokslo darbuotojo darbo užmokestis siekė 8871 Eur. Didžiausias profesoriaus darbo užmokestis buvo 8753 Eur. Didžiausias valstybinio universiteto rektoriaus darbo užmokestis siekė 6855 Eur, lektoriaus – 2970 Eur, mokslo darbuotojo – 3049 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 3108 Eur.

123rf.com nuotr. /Piniginė
123rf.com nuotr. /Piniginė

Kolegijose didžiausią darbo užmokestį gavo vienas iš direktorių – 5846 Eur. Didžiausias darbo užmokestis tarp asistentų – 1120 Eur, tarp fakultetų dekanų – 2738 Eur, tarp lektorių – 3478 Eur, tarp docentų – 3814 Eur.

Dėstytojai kolegijose dirba vidutiniškai mažiausia etato dalimi (pagrindinėje darbovietėje (0,84) tarp visų mokslo ir studijų institucijų.

Kolegijų asistentų vidutinis atlygis – 483 eurai

Kolegijų direktoriai ir dekanai pagrindinėse darbovietėse užima atitinkamai 1,3 ir 1,39 etatus. Šie asmenys taip pat gauna antrąjį pagal dydį sektoriuje vidutinį darbo užmokestį (direktoriai 3769 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 3870 Eur visose sektoriaus darbovietėse, dekanai 1719 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 1730 Eur visose sektoriaus darbovietėse).

Kolegijų asistentai vidutiniškai užima tik kiek daugiau nei pusę etato (0,52) ir jų darbo užmokestis yra mažiausias sektoriuje – atitinkamai 483 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 485 Eur visose sektoriaus darbovietėse;

Tarp kolegijų darbuotojų, daugiausiai etatų užima vienas iš lektorių – 2,98 etato. Didžiausią etato dalį užimantis docentas dirba 2 etatais, dekanas ir direktorius – po 1,5 etato, asistentas – 1,45 etato.

Jaunesnieji mokslininkai vidutiniškai uždirba 622 eurus

Mokslinių tyrimų institutuose didžiausią darbo užmokestį gauna vyriausieji mokslo darbuotojai – atitinkamai 1783 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 1903 Eur visose sektoriaus darbovietėse. Vieną žemiausių sektoriaus darbo užmokesčių gauna institutų jaunesnieji mokslo darbuotojai (atitinkamai 622 Eur pagrindinėje darbovietėje ir 633 Eur visose sektoriaus darbovietėse). Pastarieji dirba vidutiniškai 0,81 etato dalimi.

Andriaus Lauciaus nuotr./Paskaita
Andriaus Lauciaus nuotr./Paskaita

Didžiausias mokslinių tyrimų institutų vyriausiojo mokslo darbuotojo darbo užmokestis buvo 5620 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 4773 Eur, mokslo darbuotojo – 3124 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo 1805 Eur.

Daugiausiai etatų mokslinių tyrimų institutuose užėmė vienas iš vyriausiųjų mokslo darbuotojų – 2,78 etato, tarp mokslo darbuotojų daugiausia etatų užėmė asmuo, dirbantis 1,88 etato, vienas vyresnysis mokslo darbuotojas dirbo 1,75 etato, jaunesnysis mokslo darbuotojas – 1,5 etato.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų 2016-ųjų spalio mėnesio tyrimą atliko Mokslo ir studijų stebėsenos analizės (MOSTA) centras. Jo metu buvau naudojami informacinės sistemos „ŠVIS“ ir „Sodros“ šakų duomenys.

Analogiškam 2015-ųjų tyrimui buvo naudota kita metodika nei 2016 metais, tad 2015 metų rezultatai buvo atnaujinti, naudojant 2016 metų metodiką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos