„Šios mokyklos galės būti ilgosiomis gimnazijomis, vykdyti ugdymą nuo 1 iki 12 klasės. Tai labai svarbu ir patogu tėveliams, nes vaikų ugdymas vyks vienoje vietoje, arčiau namų“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja.
Sprendimą po beveik dvejus metus užtrukusių svarstymų ministerija priėmė penktadienį.
Sprendimas priimtas, naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai rengiantis pirmajam savo vizitui į kaimyninę Lenkiją. Šios šalies atstovai nuolat kelia tautinių mažumų mokyklų Vilniaus krašte klausimą.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, S.Konarskio mokykloje mokosi per 400, A.Puškino – per 900 moksleivių, sporto ir sveikatingumo pakraipos Fabijoniškių gimnazijoje – apie tūkstantį moksleivių.
A.Puškino mokykla siekia tapti ilgąja gimnazija su humanistinės kultūros meninės veiklos samprata. Lenkiškoji S.Konarskio siekė įgyti novatoriško verslumo ugdymo pakraipą.
Mokyklų pertvarkai dar turės pritarti Vilniaus savivaldybės taryba. Prieš dvejus metus sostinės politikai tai jau buvo palaiminę, bet tuomet sulaukta neigiamo ministerijos atsakymo. Tuometinė ministerijos vadovybė tvirtino, kad sprendimui nėra teisinio pagrindo, nes įstatymai išimtį vykdyti 1–12 klasių ugdymą leidžia suteikti tik gimnazijoms, bet ne pagrindinėms mokykloms.
Vidurinio ugdymo mokyklų, mokančių 1–12 klasių moksleivius, Lietuvoje turėjo nelikti nuo 2017-ųjų rugsėjo, tačiau išimtys suteiktos tautinių mažumų mokykloms regionuose, taip pat specifinę ugdymo kryptį pasirinkusioms įstaigoms.