Švietimas yra viena iš itin svarbių temų Lietuvos lenkams. Tą patvirtino ir pilna salė susirinkusiųjų į diskusiją, ir klausimai, į kuriuos svečiai vos spėjo atsakinėti.
„Labai dažnai ir mes patys, ir visuomenė kuria negatyvų lenkiškų mokyklų įvaizdį, nes trūksta realaus šių mokyklų įvertinimo. Nediskutuojame apie lenkiškųjų mokyklų lygį“, – apgailestavo Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius A.Blaškevičius. Jo teigimu, apie lenkiškąsias mokyklas kalbama tik kilus problemoms.
Todėl tėvai, neretai nesuvokiantys tikrosios situacijos, mieliau leidžia savo atžalas į lietuvišką švietimo įstaigą, nors jos lygis nebūtinai yra aukštesnis.
Č.Davidovičius, A.Mickevičiaus gimnazijos vadovas, palygino situaciją lenkiškose ir rusiškose mokyklose. Jo teigimu, po 1990 metų mokinių skaičius rusiškose mokyklose katastrofiškai mažėjo, bet pastaraisiais metais tai pasikeitė – rusai vėl leidžia savo vaikus į rusiškąsias švietimo įstaigas. Tik įtaką tam padarė ne pakilęs šių mokyklų lygis, o „visų matoma rusiškoji kultūra“. „Rusų jaunimas tebelieka rusiškosios kultūros įtakoje, todėl lanko rusiškąsias mokyklas“, – teigė direktorius.
Lenkiškų mokyklų direktoriai sutaria: lenkiškos mokyklos būtų populiaresnės, jeigu šeimos labiau vertintų savo lenkiškumą. „Pažiūrėkime, kiek Rusijos televizijų galima matyti Vilniuje, kiek laikraščių ir žurnalų rusų kalba parduodama kiekvienoje parduotuvėje. O kiek lenkiškų? Kiek žinomų Rusijos atlikėjų atvyksta į Lietuvą, o kiek – iš Lenkijos? Reikia populiarinti lenkiškumą Lietuvoje“, – kalbėjo Č.Davidovičius.
Pažiūrėkime, kiek Rusijos televizijų galima matyti Vilniuje, kiek laikraščių ir žurnalų rusų kalba parduodama kiekvienoje parduotuvėje. O kiek lenkiškų? – kalbėjo Č.Davidovičius.
„Jeigu dėl Lenkijos televizijos retransliacijos kovotume taip pat kaip dėl dvikalbių lentelių, gal situacija dėl lenkiškumo Lietuvoje pasikeistų. Įtaką tam, kad lenkai savo vaikus leidžia į lietuviškas ar rusiškas mokyklas, daro ir posovietinis mentalitetas, kai norėta pasiekti kuo daugiau mažiausiomis sąnaudomis“, – sakė ir A.Blaškevičius.
Atlikti tyrimai rodo, jog teiginiai, kad lenkiškosios mokyklos Lietuvoje nėra aukšto lygio, tėra mitas. Tačiau prilygti lietuviškosioms švietimo įstaigoms, ypač pačioms geriausioms, sunku, nes mokyklos neturi galimybių rinktis mokinių, kadangi šių nėra daug. Be to, konkuruoti šioms mokykloms tenka ne tik su lietuviškomis įstaigomis, bet ir tarpusavyje dėl mokinių.
Diskusijų klubo dalyviai klausė, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcija, puikiai mokanti suvienyti lenkus per rinkimus, to nedaro tėvams renkantis mokyklas. Tačiau čia dalyvavęs šios politinės jėgos atstovas Vilniaus savivaldybėje ir Nemėžio gimnazijos direktorius Zbignevas Maciejevskis į tai neatsakė. Ir dar elgėsi itin nekorektiškai. – Diskusijų klube dalijo straipsnio, kuriame šmeižiamas tas pats Lenkų diskusijų klubas, kopijas.
