Kaip teigė leidinį pristatęs EBPO ekspertas Thomas Weko, Lietuva gali didžiuotis, kad gerokai daugiau pačių mažiausių Lietuvos vaikų yra įtraukti į ikimokyklinį ugdymą.
Raporto duomenimis, darželius lanko daugiau kaip pusė dvejų metų vaikų (55 proc.), kai EBPO šalyse – vidutiniškai kas trečias (36 proc.). Keturmečių vaikų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme labai panašus į EBPO šalių vidurkį: Lietuvoje darželius lanko 83 proc. keturmečių, EBPO šalyse – 85 procentai, pranešė ŠMM.
Leidinyje, kurį kasmet išleidžia EBPO, narystės organizacijoje siekiančios Lietuvos išsamūs duomenys buvo įtraukti pirmą kartą. Pasak švietimo ir mokslo viceministro Rolando Zuozos, Lietuva įgijo galimybę pasilyginti ne tik Europos, bet ir kitame kontekste – garsaus stiprių šalių klubo, kuris daro didelę įtaką švietimo tendencijoms.
Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. BVP, EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. BVP. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis negu vidutiniškai EBPO šalyse (atitinkamai 2,7 proc. ir 3,7 proc.). ŠMM pranešime pažymi, kad pastarasis rodiklis neišsiskiria iš kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių.
Lietuvos aukštasis mokslas gauna didesnę BVP dalį (1,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (1,5 proc.). Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių Lietuva taip pat lenkia EBPO šalis.
„Aukštasis mokslas Lietuvoje yra itin populiarus. 2014 metais 55 procentai 25–34 metų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 42 proc. vidurkiu EBPO šalyse“, – pažymėjo T.Weko.
Kaip pažymima ataskaitoje, aukštąją išsilavinimą Lietuvoje dažniau įgyja moterys. Jos sudaro 62 proc. bakalauro absolventų (EBPO šalyse – 58 proc.), 67 proc. turinčiųjų magistro laipsnį (EBPO šalyse – 57 proc.) ir 59 proc. – daktaro (EBPO šalyse – 47 proc.). Aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys Lietuvoje uždirba 24 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai, tačiau šis rodiklis geresnis nei EBPO šalyse (27 proc.)
Lietuvos švietimo duomenis apibendrinę EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į mažą mokinių skaičių klasėse. Pavyzdžiui, Lietuvos pradinėse mokyklose vidutiniškai mokosi 16 mokinių vienoje klasėje, tuo tarpu EPBO šalių vidurkis – 21. Pradinėje mokykloje vienas mokytojas vidutiniškai moko 10, pagrindinėse – 7 mokinius. EBPO šalyse šis rodiklis yra atitinkamai 15 ir 13 mokinių vienam mokytojui.
Lietuva šiuo metu derasi dėl narystės EBPO.
