Lietuva yra tarp 11 Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose šis rodiklis neviršija 10 procentų. Mažiausiai mokslus metančių jaunuolių yra Slovėnijoje (4,2 proc.), toliau rikiuojasi Čekija (4,9 proc.), Slovakija (5 proc.), Lenkija (5,6 proc.), Liuksemburgas (6,2 proc.), Švedija (6,6 proc.), Lietuva (su minėtu 7,9 proc. rodikliu), Austrija (8,3 proc.), Nyderlandai (9,1 proc.), Danija (9,6 proc.) ir Suomija (9,8 proc.).
Eurostato 2011 metų duomenimis, daugiausia jaunuolių mokyklą meta Maltoje (33,5 proc.), Ispanijoje (26,5 proc.) ir Portugalijoje (23,2 proc.).
Lietuva taip pat yra tarp šalių, kurios jau įgyvendino 2020 metų ES tikslą, kad aukštąjį išsilavinimą įgytų 40 proc. žmonių nuo 30 iki 34 metų amžiaus. Lietuvoje šis rodiklis 2011 metais buvo 45,4 proc. (2010 metais – 43,8 proc.). 40 proc. ribą šis rodiklis pernai taip pat viršijo Airijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Suomijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Estijoje.
Europos Komisija (EK), apibendrindama šiuos ES statistikos tarnybos duomenis, pažymi nerimaujanti, kad pažanga šiose srityse yra ne ilgalaikį poveikį darančių reformų rezultatas, o didelio jaunimo nedarbo padarinys, nes vis daugiau jaunuolių yra linkę švietimo sistemoje likti ilgiau.
