Tačiau prieš septynerius metus šioje istorijoje svarbų žingsnį žengė ir Lietuva – mes tapome kosmine valstybe. Lietuvos skrydis į žvaigždes prasidėjo 2014 m. vasario 28 d., kai iš Tarptautinės kosminės stoties sėkmingai vienas po kito paleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis į atvirą kosmosą paleistas Kauno technologijos universiteto (KTU) „LitSat-1“, netrukus prisijungė ir jo žvaigždžių kompanionas – Vilniaus universiteto (VU) „LituanicaSAT-1“ palydovas.
Abu mažieji palydovai į kosmosą ištransliavo pirmuosius lietuviškus radijo signalus.
Abu mažieji palydovai į kosmosą ištransliavo pirmuosius lietuviškus radijo signalus. „LituanicaSAT-1“ užtikrintu tonu perdavė LR prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“. O „LitSat-1“ pasauliui, o gal ir kolegoms iš Kentauro Alfos, beveik išdainavo – „Lietuva myli laisvę“. Būtent šiuos tris žodžius gražiausiais išrinko patys lietuviai.
Praėjus vos pusmečiui, Lietuva pasirašė sutartis su dviem didžiausiomis kosmoso organizacijomis – Europos kosmoso agentūra (EKA) bei JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Taigi, kaip Lietuva tapo kosmine valstybe? Ir kokią reikšmę turi lietuviški palydovai?
Pirmiausia, išsiaiškinkime – kas gi tie mažieji palydovai? Iki šiol visi Lietuvoje kurti palydovai priklauso nanopalydovų klasei, t. y., šiai kategorijai priskiriamų aparatų svoris gali būti nuo 1 iki 10 kg. Tokio tipo palydovai sudaromi iš vieno arba daugiau 10 cm3 tūrio kubelių.
Pirmieji lietuvių palydovai tebuvo vieno tokio kubelio dydžio. Tačiau, pasirodo, kosmose dydis nebūtinai yra svarbiausia. Tokie mažyčiai kosminiai aparačiukai pasitarnauja kaip tikros mobilios laboratorijos. Dėl pažangių technologijų elektronikos komponentai mažėja, tad nanopalydovuose puikiai telpa visa tyrimams reikalinga įranga. Negana to, mažesni palydovai yra daug lengvesni nei jų pirmtakai, todėl iškėlimas į kosmosą kainuoja pigiau.
Dėl pažangių technologijų elektronikos komponentai mažėja, tad nanopalydovuose puikiai telpa visa tyrimams reikalinga įranga.
Nepaisant įvairių privalumų, šių kosminių skraiduolių gyvenime esama ir rimtų iššūkių. Bet kuris į kosminę erdvę paleistas palydovas tampa neklaužada ir ima smarkiai vartytis. Tam, kad aparatas būtų suvaldytas ir orientuotas reikiama kryptimi, KTU mokslininkų ir studentų komanda su Algimantu Valinevičiumi ir Andriumi Vilkausku priešakyje, nusprendė į „LitSat-1“ įmontuoti pjezo varikliuką, kuris padėtų išspręsti viso pasaulio palydovų orientavimo iššūkį.
Panaudojus variklyje esantį magnetą, pjezoelektrinį cilindrą ir generatorių, norima kryptimi galima pasukti metalinį rutuliuką. Šratukui riedant į vieną pusę, palydovas proporcingai suksis priešinga kryptimi. Toks sprendimas užima mažai vietos ir reikalauja kur kas mažiau elektros energijos nei tradiciniai palydovų orientacijai naudojami komponentai. Paprastas šratukas tampa kūrybingumo užtaisu, kuris sprendžia komplikuotas problemas.
VU nanopalydovo „LituanicaSAT-1“ idėja kilo pagrindiniams šio projekto iniciatoriams Vyteniui Buzui ir Laurynui Mačiuliui. Vienas svarbiausių misijos tikslų – kosminėje erdvėje išbandyti lietuvių kurtas technologijas – pagrindinį kompiuterį, FM balso retransliatorių, saulės elementus ir kt., ir sukurti naujas galimybes verslui. Visa tai jiems pavyko su kaupu. Netrukus du žvaigždžių vizionieriai įkūrė pirmąją Lietuvoje kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“, o šiosios veikla kaip reikiant įgavo pagreitį. Praėjus vos keleriems metams, į kosmosą paleistas trečiasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-2“.
Skirtumas tarp trečiojo palydovo ir jo pirmtakų yra milžiniškas. Jei pirmuosius nanopalydovus sudarė tik dalis lietuviškų technologijų tai, praėjus vos keleriems metams, absoliučią daugumą „LituanicaSAT-2“ sistemų sukūrė vietinių protų ir rankų pasiūlyti sprendimai. Naujasis palydovas dar ir trigubai didesnis nei ankstesnieji. „LituanicaSAT-2“ dalyvavo tarptautiniame projekte „QB50“, kuriuo, pasitelkus didelį palydovų spiečių, buvo siekiama ištirti žemutinius termosferos sluoksnius. Šiame ir kituose nanopalydovuose įmontuoti skirtingi jutikliai registravo elektrines, chemines ir kitas termosferos charakteristikas.
Dar vienas naujausio lietuviškojo skraiduolio privalumas – jo ilgaamžiškumas.
Dar vienas naujausio lietuviškojo skraiduolio privalumas – jo ilgaamžiškumas. Ankstesni mūsų palydovai Žemės orbitoje išbuvo kelis mėnesius. O „LituanicaSAT-2“, į kosmosą paleistas 2017 m. birželį, giedromis naktimis vis dar šmėžuoja mūsų padangėje. Planuojama, jog šis nanopalydovas kosmose turėtų išsilaikyti dar apie 10 metų. Tokią galimybę suteikė būtent „NanoAvionics“ sukurtas raketinis varikliukas, kuris pakelia ir pakoreguoja palydovo orbitą. Jis yra daug kartų mažesnis už raketose naudojamus variklius, tačiau jo veikimo principas praktiškai toks pat.
Lyg būtų maža kūrybos ir inovacijų – šis įrenginys tapo pirmuoju tokio dydžio ir tipo varikliu, kosmose išbandžiusiu naujos kartos degalus. Vienkomponenčiu vadinamas, šis kuras yra daug saugesnis ir lengviau naudojamas. Visos vienkomponenčio kuro sudedamosios dalys yra vientisas skystis. Tokį mišinį labai patogu naudoti, nes nereikia atskirų talpų skirtingiems kuro komponentams. Be to, jis nėra toksiškas ar kancerogeniškas.
Na, ir pabaigai – lietuviškasis astro-desertas. 2019 m. balandį į kosmosą paleisti dar du „NanoAvionics“ gaminti užsienio užsakovams skirti nanopalydovai: „BlueWalker 1“ vykdys telekomunikacijų eksperimentus, o „M6P“ rinks duomenis iš antžeminių daiktų interneto siųstuvėlių.
Projektai dar kartą įrodo, jog lietuviai gali kurti tokias technologijas, kuriomis jau pasitiki ir kitos šalys.
Anksčiau mintis, jog Lietuva prisidės prie kosminių technologijų, atrodė beveik juokinga. Pakelkite ranką, kas norėtų juoktis dabar? Juk visi šie projektai dar kartą įrodo, jog lietuviai gali kurti tokias technologijas, kuriomis jau pasitiki ir kitos šalys. Galbūt netolimoje ateityje Lietuva turės ne tik savo palydovus, bet ir astronautus? Ir, kas žino, galbūt vienas jų būsi tu!
Šaltiniai:
- https://en.wikipedia.org/wiki/Sputnik_1
- ttp://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-45043/straipsnis/2014-ieji-Lietuvos-kosmine-odiseja
- http://www.astronautika.lt/1-naujienos/palydovu-mase/
- https://www.nasa.gov/content/what-are-smallsats-and-cubesats
- https://www.youtube.com/watch?v=zgKTW5-xJs4&t=206s
- http://space-lt.eu/3214/
- http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38947/straipsnis/LituanicaSat-1-misija-kosmose-prasidejo-sekmingai
- https://www.youtube.com/watch?v=sJDQ1cKyI4A
- https://www.litsat1.eu/bendra-informacija/misija-lituanica-80/
- http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-75192/straipsnis/Pokalbis-su-Nanoavionics-ikureju-bei-vadovu-kada-is-tiesu-Lietuva-galesime-vadinti-kosmine-valstybe
- http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-61953/straipsnis/Si-menesi-i-kosmosa-lietuviai-paleis-pirmaji-pasaulyje-tokio-tipo-palydova-Video
- http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-67678/straipsnis/Lietuvos-kosminiai-palydovai-isbande-unikalu-lietuviska-raketini-varikli---pirmasis-tokio-tipo-eksperimentas-visame-pasaulyje-Video
- https://www.aviacijospasaulis.lt/straipsniai/naujienos-03/2019/4/dar-du-lietuviski-palydovai-sekmingai-iskelti-i-kosmosa
- http://space-lt.eu/technologijos-2/palydovai/litsat-1/apie-projekta/
„IPhO“ – Tarptautinė fizikos olimpiada yra kasmetinis individualus fizikos konkursas, skirtas vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams. 2021 m. liepos 17–25 dienomis ši olimpiada pirmą kartą vyks Lietuvoje – Vilniuje ir nuotoliniu formatu!
Olimpiadą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus universitetas.
Daugiau apie IPhO 2021 informacijos rasite ČIA.
