Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką inicijuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ją įgyvendinti, pasak ministerijos, reikia dėl to, jog kai kuriose profesinio mokymo įstaigose mokinių skaičius labai mažas, dubliuojasi programos.
Taip pat – siekiant racionaliau naudoti išteklius, geriau išnaudoti praktinio mokymosi bazes, labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, pritraukti privačius dalininkus į dalį įstaigų.
Reorganizacijoje dalyvauja 21 įstaiga
Siekiama reorganizuoti:
- Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centrą prijungiant jį prie profesinio mokymo centro „Žirmūnai“;
- Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą prijungiant ją prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro;
- Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą prijungiant ją prie Klaipėdos technologijų mokymo centro;
- Kretingos technologijos ir verslo mokyklą prijungiant ją prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro;
- Varėnos technologijos ir verslo mokyklą prijungiant ją prie Alytaus profesinio rengimo centro;
- Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus technologijų mokymo centrą sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrą;
- Kauno technikos profesinio mokymo centrą, Vilkijos žemės ūkio mokyklą ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Kauno technologijų mokymo centrą;
- Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrą ir Panevėžio profesinio rengimo centrą sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Panevėžio mokymo centrą;
- Šiaulių profesinio rengimo centrą, Šiaulių darbo rinkos mokymo centrą ir Kuršėnų politechnikos mokyklą sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Šiaulių technologijų mokymo centrą.
Ketinama atsisakyti besidubliuojančių pareigybių
Vyriausybės nutarimo pažymoje teigiama, jog Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centrą prijungus prie profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir atsisakius po reorganizacijos susidubliavusių valdymo ir administracinių pareigybių, preliminariais skaičiavimais, 2023 metais planuojama sutaupyti iki 9,3 tūkst. eurų.
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą prijungus prie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, atsisakius susidubliavusių valdymo ir administracinių pareigybių, planuojama sutaupyti iki 14,7 tūkst. eurų.
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą prijungus prie Klaipėdos technologijų mokymo centro, ketinama sutaupyti iki 19,5 tūkst. eurų.
Kretingos technologijos ir verslo mokyklą prijungus prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, tikimasi sutaupyti iki 10,3 tūkst. eurų.
Varėnos technologijos ir verslo mokyklą prijungus prie Alytaus profesinio rengimo centro, planuojama sutaupyti iki 9,7 tūkst. eurų.
Įsteigus naują juridinį asmenį Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centrą planuojama sutaupyti iki 1,8 tūkst. eurų, įsteigus Kauno technologijų mokymo centrą – iki 35,3 tūkst. eurų, įteigus Panevėžio mokymo centrą – iki 29,7 tūkst. eurų, įteigus Šiaulių technologijų mokymo centrą – iki 21,9 tūkst. eurų.
Iš viso pertvarkius profesinio mokymo įstaigų tinklą, preliminariais skaičiavimais, 2023 metais planuojama sutaupyti iki 152,2 tūkst. eurų.
12 įstaigų mažiau
Planuojama, kad profesinės mokyklos Lietuvoje bus reorganizuotos iki rugsėjo 1 dienos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos, po pertvarkos veiklą tęs 44.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsitikinimu, profesinės mokyklos turi būti stiprios, ilgalaikę perspektyvą turinčios įstaigos, su stipriais vadovais ir veikiančios išvien su darbdaviais tam, kad žmonės norėtų įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę.
Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė viltį, kad profesinių mokyklų pertvarka padės sustiprinti šių įstaigų kokybę, bus geriau atliepiami darbo rinkos poreikiai.
„Tikėkimės, kad šis sprendimas tikrai prisidės prie kokybės stiprėjimo ir geresnio darbo rinkos poreikių atliepimo, bendradarbiavimo su verslu ir tais darbdaviais, kurie kuria paklausą konkrečioms profesijoms, specialybėms konkrečiuose regionuose. Bent jau bus visos prielaidos tą bendradarbiavimą padaryti ne ant popieriaus, o realų“, – kalbėjo premjerė.
Dalies Seimo opozicijos įsitikinimu, profesinio mokymo įstaigų tinklo reforma vykdoma pernelyg skubotai. Anot jų, reformą reikėtų atidėti ir pirmiausia apie ją „deramai“ padiskutuoti su savivalda ir mokymo įstaigomis.
