Lietuviai Ipek irgi pasirodė šaltoki žmonės, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė šiandien prisipažįsta pakeitusi nuomonę apie mūsų šalies žmones.
– Ipek, kaip nutiko, kad studijoms pasirinkote Lietuvą?
– Turiu draugę, kuri studijuoja užsienyje. Ir būtent ji man patarė studijoms rinktis Europą – mat čia aukštasis mokslas kokybiškesnis. Tuomet ėmiau dairytis šalies, kurioje galėčiau studijuoti, ir apsistojau ties Lietuva. Čia mokslas kainuoja pigiau nei Turkijoje. Be to, universitetas, kuriame dabar studijuoju – VGTU – siūlo iš tiesų kokybiškiausią išsilavinimą inžinerinių mokslų srityje Baltijos šalyse. Taigi taip aš nusprendžiau atvykti į Lietuvą studijuoti civilinę inžineriją.
– Ką žinojote apie šalį, kurioje žadėjote praleisti penkerius metus, prieš čia atvykdama?
– Iš tiesų nežinojau labai daug. Mano žinios apsiribojo tuo, kad tai – Baltijos šalis ir kad čia šalta.
Iš pradžių čia žmonės man pasirodė šalti, tačiau kai pradėjau juos pažinti, pakeičiau savo nuomonę.
– Dabar jau kurį laiką pagyvenusi čia, ko gero, susidarėte platesnį įspūdį apie Lietuvą.
– Man iš tikrųjų patinka studijuoti Lietuvoje. Turiu daug draugų, kurie man įkvėpė meilę Lietuvai. Tiesa, iš pradžių čia žmonės man pasirodė šalti, tačiau kai pradėjau juos pažinti, pakeičiau savo nuomonę. Lietuvai pliusų prideda, ko gero, ir dėl draugiška universiteto aplinkos. Žmonės aukštojoje mokykloje tikrai gerbia ir elgiasi draugiškai su atvykėliais iš užsienio.
– Studijuojate civilinę inžineriją. Kodėl toks pasirinkimas?
– Tai – šeimos tradicija. Mano tėtis inžinierius. Norėjau jam padėti, dirbdama mūsų šeimos įmonėje. Kita vertus, mokslus pasirinkau savo noru, man tai patinka. Mėgstu dirbti su statiniais, statybomis ir t.t.
– Turkijoje moterys dažniau atiduoda duoklę šeimai, o ne renkasi karjerą. Kaip į jūsų sprendimą reagavo tėvai?
– Šiuo metu tai jau nebėra taip populiaru, turiu minty rinktis šeimą ir atsisakyti karjeros. Mano kartos moterys (18-45) dažniausiai renkasi ne šeimą, o karjerą. Arba dar tiksliau, jos bando suderinti ir viena, ir kita. Išsilavinimo lygis kasmet tarp Turkijos moterų vis auga. Mano atveju, mano šeima visuomet mane rėmė siekti karjeros.
– Šeima – jums tikras ramstis, ko besiimtumėte?
– Mano šeima labai manimi didžiuojasi dėl studijų užsienyje. Tėvai visuomet man linkėjo tik sėkmės visose srityse. Jie visuomet leido man priimti sprendimus savarankiškai. Ir visuomet paremdavo tai, ką nuspręsdavau.
– Grįžkime prie jūsų gyvenimo ir studijų Lietuvoje. Ar teko susidurti su sunkumais dėl studijų?
– Universiteto personalas ir draugai man labai padeda, kad mano studijos būtų lengvesnės. Taigi prisipažinsiu – didelių sunkumų nebuvo.
– O keblumų dėl jūsų kultūros nesuvokimo Lietuvoje buvo kilusių?
– Ne, neturėjau didesnių problemų. Kartais tiesiog sudėtinga bendrauti su žmonėmis, kurie nemoka anglų kalbos.
– Ar jau teko paragauti lietuviškų patiekalų, pavyzdžiui, cepelinų?
– Cepelinų dar ragauti neteko, tačiau jau valgiau šaltibarščių – ir man sriuba labai patiko.
– Daugeliui užsieniečių lietuvių kalba tampa kietas riešutėlis, o kaip mokytis lietuvių kalbos sekasi jums?
– Vieną semestrą mokiausi lietuvių kalbos, tačiau ši kalba man labai sudėtinga. Kol kas nebesimokau jos toliau. Galiu pasakyti tik labai paprastus sakinius: „Mano vardas Ipek. Aš esu iš Turkijos. Aš studijuoju Vilniuje. Aš gyvenu Vilniuje“.
