Ekologija, aplinkos apsauga, meilė gamtai – temos, kurios įgyja vis didesnę reikšmę švietime. Lietuvoje jau 15 metų veikia pasaulinė Gamtosauginių mokyklų programa, kurioje dalyvauja beveik 100 mūsų šalies ugdymo įstaigų. Programos koordinatoriaus Renaldo Rimavičiaus teigimu, skirtumas tarp įstaigų, kuriose kalbama apie aplinkosaugą ir tų, kuriose ne – gana didelis. Vaikai, kurie susipažįsta su aplinkosauginiais klausimais ne tik noriai įsijungia į su jais susijusias veiklas patys, bet į jas įtraukia ir artimuosius.
„Vaikai, kurie dalyvauja Gamtosauginių mokyklų programoje ne tik įgauna tam tikrų žinių, bet ir imasi veiksmų – skatina vieni kitus puoselėti aplinką, nešiukšlinti, rūšiuoti, taupyti. Galiu teigti, kad tuos darželinukus ir moksleivius, kuriems anksčiau nerūpėjo gamta, gamtosauginės programos įveda į aplinkosauginį kontekstą ir skatina būti pilietiškais, aplinka besirūpinančiais žmonėmis“, – sako Renaldas Rimavičius.
Mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios orientuojasi į aplinkos apsaugą, ne tik skiria didelį dėmesį vaikų švietimui šioje srityje, bet ir įgyvendina pokyčius savo veikloje, kurie yra susiję su atsakingu atliekų šalinimu ir rūšiavimu, energijos ir vandens vartojimo klausimais, bioįvairovės ir gamtos išteklių išsaugojimu bei sveika gyvensena. Jos gali būti apdovanotos visame pasaulyje pripažinta Žaliąja vėliava ir sertifikatu už ekologinę veiklą. Lietuvoje Žaliąja vėliava iki šiol buvo apdovanotos 74 švietimo įstaigos.
Dėmesys aplinkosaugai mokykloje padeda ugdyti sąmoningus piliečius
Gamtosauginių mokyklų atstovai pastebi, kad aplinkosauginis švietimas, ypač orientuotas į praktines veiklas, smarkiai prisideda prie Lietuvos moksleivių sąmoningumo augimo.
„Aplinkosauga – svarbią vietą šiuolaikinių žmonių gyvenime užimanti sritis. Vaikai be žinių, kurias įgyja pamokose, turi išmokti ir daugiau dalykų, tame tarpe – elgtis atsakingai su gamta. Akcentuojame, kad neužtenka vien mokykloje teisingai elgtis, rūšiuoti. Mokome vaikus, kad taip jie turėtų daryti ir namie. Dėl to meilė gamtai tampa kasdienybe ir būtinybe“, – kalba Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos mokytoja Jūratė Vaiginienė pastebi, kad aplinkosauginis švietimas skatina vaikų smalsumą ir dėmesį gamtai už mokyklos ribų.
„Vaikai ima labiau domėtis, kas gamtai kenkia, kaip ją išsaugoti. Atsiranda didesnis ryšys su gamta ir jiems labiau ima rūpėti aplinkosauginiai klausimai. Vaikams svarbu, kad gamta gyvuotų ir būtų kuo mažiau taršos“, – kalba Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos mokytoja Jūratė Vaiginienė.
Labai svarbus praktinis pažinimas
Įsitraukti į aplinkosauginę veiklą mokyklas skatina dalyvavimas projektuose – tai leidžia perimti gerąsias praktikas iš kitų organizacijų ir suteikia prieigą prie platesnių neformalaus ugdymo išteklių. Vienas iš tokių pavyzdžių – Aplinkos ministerijos 2018-2019 metais įgyvendintas ambicingas neformalaus gamtos pažinimo projektas „Gamtukai“. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ iki 2019 m. balandžio mėnesio aplankė daugiau kaip 160 Lietuvos mokyklų, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 50 000 pradinių klasių moksleivių.
„Norėdami vaikus supažindinti su juos supančia gyvąja ir negyvąja gamta, pasitelkėme modernias priemones – į mokyklas atvežėme 3D filmus apie Lietuvos ir pasaulio gamtą, mokslinius eksperimentus, Lietuvoje aptinkamų augalų, vabzdžių ir mineralų pavyzdžius; su vaikais diskutavome apie atliekų rūšiavimą, atsakingą vartojimą. Vaikams rūpi gamta, tik reikia mokėti juos sudominti“, – sako „Gamtukų“ mokytojas Leonas Milius.
„Gamtukų“ projekto metu buvo sukurta mokomoji medžiaga – dviejų dalių knygelės apie gyvąją ir negyvąją gamtą bei metodologinė priemonė, skirta praktinio gamtos pažinimo veikloms. Šią medžiagą gali naudoti tiek pedagogai mokyklose, tiek tėvai, norintys kartu su vaikais praktiškai pažinti gamtą. Visą medžiagą galima rasti interneto svetainėje www.gamtukai.lt
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
