R.Vaitkus sakė, kad vyriausybėje jau ne kartą buvo svarstyta, kokie universitetai galėtų jungtis.
Vienas iš galimų planų – Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų susijungimas. Tačiau jų atstovai, pasak R.Vaitkaus, susijungimui iš vyriausybės prašė apie 120 mln. eurų, kurie esą būtų buvę reikalingi jungimosi kaštams padengti.
„Aiškaus pagrindimo, kam būtų reikalingi tie pinigai, nebuvo. Jeigu jau universitetai jungtųsi, tai būtų logiška, jei būtų siekiama sutaupyti, o ne prašyti papildomų milijonų. Žinoma, reikėtų lėšų laboratorijoms įkurti ar kitiems tikslams, bet tikrai ne tiek“, – kalbėjo vicekancleris.
Jis taip pat priminė, jog Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai nusprendė sudaryti konsorciumą. Manyta, jog prie jo galėtų prisijungti ir Klaipėdos bei Šiaulių universitetai.
Po R.Vaitkaus ir premjero A.Butkevičiaus vizito į Šiaulių universitetą paaiškėjo, jog ši mokslo įstaiga – regioninė. Šį universitetą renkasi aplinkinių miestų ir miestelių, o ne daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų.
„Vadinasi, Šiaulių universitetui reikėtų orientuotis į to regiono specifiką bei specialybes, kurios ten yra paklausiausios, ir mokslinių tyrimų poreikius. Pabendravę su universiteto atstovais labiausiai pasigedome jo ir verslo simbiozės. Atrodė, kad universitetas daro viską, kad tik būtų dubliuojamos tos specialybės, kurios yra ir kituose universitetuose“, – svarstė R.Vaitkus. Jis taip pat pastebėjo, kad Šiaulių universitetui reikėtų aiškesnės vizijos.
Kalbėdamas apie Klaipėdos universitetą, vicekancleris atkreipė dėmesį, kad jame esančios specialybės susijusios su regiono poreikiais. Pirmiausia – Klaipėdos uosto, akvakultūros, laivavedybos.
Sukurtas ydingas modelis
Paklaustas, kas lėmė, kad beveik visuose universitetuose yra besidubliuojančių specialybių, R.Vaitkus teigė, jog tai – visų aukštųjų mokyklų liga, nes, steigiant jas Lietuvoje, buvo sukurta vadinamoji pinigų gavimo sistema: „Sukuriamos lyg ir paklausios studijų programos, kurioms ir iš Lietuvos, ir iš užsienio prisikviečiama dėstytojų. Taip iš vienos biochemijos programos atsirado penkios ir panašiai.“
Vicekancleris pastebėjo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo socialinių mokslų programų poreikis, o išaugo fizikos ir biomedicinos studijų populiarumas. Tai galėjo lemti Lietuvos pasiekimai šiose srityse.
R.Vaitkus patvirtino jau prieš kurį laiką skelbtus vertinimus, kad susijungimas negresia tik dviems šalies aukštosioms mokykloms – Vilniaus universitetui (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU).
„Jos šiuo metu gyvena komforto sąlygomis, nors irgi yra susikirtimų ekonomikos, vadybos, biochemijos studijų srityse, o visos kitos šių universitetų specialybės turi savas nišas, todėl tarpusavyje beveik nekonkuruoja. Kita vertus, mūsų šalis per maža aukštųjų mokyklų konkurencijai. Mūsų konkurentai – užsienio universitetai“, – teigė R.Vaitkus.
Naujas įstatymas padės elgtis racionaliau
Vertindamas tai, kad kasmet maždaug ketvirtadalis Lietuvos abiturientų pasirenka studijas užsienyje vien dėl to, kad Lietuvoje kai kurių specialybių dėstytojai itin silpni, R.Vaitkus atkreipė dėmesį, kad ne viena aukštoji mokykla negali pasikviesti stipresnių Lietuvos ar užsienio dėstytojų dėl nedidelių jų algų.
Tai, pasak vicekanclerio, lemia neracionalus studijų planavimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 vadybos programų ir keliasdešimt teisės programų.
„Toks susmulkėjimas – jau absurdiškas. Todėl primygtinai prašysiu, kad Seimas prasidėsiančioje rugsėjį rudens sesijoje patvirtintų aukštųjų mokyklų studijų programų klasifikatorių. Anksčiau tokio teisės akto vyriausybė negalėjo teikti Seimui, nes nebuvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas“, – aiškino R.Vaitkus.
Susijungimą paspartintų tik patys universitetai
Prognozuodamas, kada galėtų prasidėti universitetų susijungimas, R.Vaitkus teigė manąs, jog anksčiau nei 2020 m. to nebus įmanoma pasiekti, nes visų universitetų tikrasis steigėjas – Seimas.
„Nors universitetų susijungimui pakaktų Seimo nutarimo, beveik neabejoju, jog pateikus prašymą sujungti universitetą A su universitetu B, prasidėtų tokios kairiųjų, dešiniųjų, žaliųjų, raudonųjų diskusijos, kad viskas greičiausiai pasibaigtų niekuo“, – svarstė vicekancleris.
Tačiau jis teigė esąs įsitikinęs, kad tik pačių universitetų iniciatyva jungtis paspartintų ir užkirstų kelią begalinėms batalijoms Seime.
Šiuo metu mažiau studentų surenkantys universitetai bando išgyventi iš paskutiniųjų. Kaip pastebėjo R.Vaitkus, universitetai pradėjo elgtis kaip parduotuvės – nuleidžia studijų kainas, asmeniškai siuntinėja laiškus potencialiems studentams, kad tik juos prisiviliotų.
VU pats imasi iniciatyvos
Seniausios ir didžiausio VU, turinčio daugiau nei 20 tūkst. studentų, rektorius Artūras Žukauskas teigė, jog universitetų susijungimui arba restruktūrizavimui reikėtų specialios vyriausybės programos ar koncepcijos. Jis taip pat teigė manąs, kad kurie universitetai vos gyvi ir juos reikėtų ne sujungti su kokia nors aukštąja mokykla, o verčiau restruktūrizuoti.
Pasak A.Žukausko, VU savo iniciatyva prisijungė Tarptautinę verslo mokyklą ir tai lėmė, kad studentų skaičius ne sumažėjo, o išaugo.
Paklaustas, ar VU sutiktų, kad prie jo prisijungtų koks nors kitas Lietuvos universitetas, A.Žukauskas teigė, jog tai būtų įmanoma tik su viena sąlyga – jei tas universitetas sutiktų su VU studijų standartais: „Mes dėl susijungimo negalėtumėm sumažinti savo priėmimo, studijų ir mokslo aukščiausių standartų. Jei tas universitetas sutiktų „sumažėti“ ir pasiekti aukštesnius standartus savo veiklos, kodėl – ne.“
VU rektorius neslėpė, jog šiuo metu dėl susijungimo yra vedamos derybos su kai kuriais universitetais, tačiau kol kas nenorėjo atskleisti, su kuriais.
Didžiausias poreikis – medicinos studijoms
Pasak A.Žukausko, šiuo metu VU vienas didžiausių poreikių – medicinos studijos. Medicinos fakultete pernai buvo net keturios grupės studentų, atvykusių studijuoti iš užsienio.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas yra net prašęs, kad atsirastų papildomų grupių, nes Izraelyje medicinos studijos VU yra vertinamos labai aukštai.
Tačiau VU jau nebegali plėsti senojo Medicinos fakulteto, o dėl naujojo fakulteto statybų Santariškėse vyriausybė dar nėra priėmusi sprendimo.
A.Žukauskas teigė, jog VU yra pasirengęs nors ir šiandien priimti 200 užsienio studentų medicinos studijoms (šiuo metu mokosi apie 50 užsieniečių), už kurias jie moka po 10 tūkst. eurų, tačiau Medicinos fakultetas jau dabar ankštas.
Kalbas, esą VU galėtų susijungti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, A.Žukauskas vertino atsargiai – pastarasis universitetas Kaune, be to, turi pakankamai geras sąlygas studijoms.
Jungimasis turi duoti pridėtinę vertę
Antro pagal studentų skaičių šalyje (turi apie 11 tūkst. studentų) VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas įsitikinęs, kad universitetų susijungimas galimas tik tu atveju, jei tai duotų pridėtinę vertę.
„Logiškiausia būtų ne uždaryti prastai besiverčiančius universitetus, o juos jungti prie stipresnių aukštųjų mokyklų“, – svarstė rektorius.
Kokių universitetų neturėtų likti Lietuvos aukštųjų mokyklų žemėlapyje, A.Daniūnas nesiėmė spręsti, tačiau atkreipė dėmesį, jog universitetų konsolidacijai reikėtų parengti rimtą strategiją, o tam, kad universitetai galėtų būti konkurencingi, jie privalo žinoti, kas jų laukia ateityje – susijungimas ar galbūt net uždarymas.
Vertindamas, kokių specialybių studentų Lietuvoje labiausiai trūksta, ir kokios specialybės galėtų būti vertintinos, VGTU rektorius atkreipė dėmesį į jau kelerius metus stebimą skaudžią problemą – tiksliųjų mokslų pedagogų stygių.
