Akademinė bendruomenė sveikina Vyriausybės iniciatyvą rengti tokią strategiją, tačiau siūlomas dokumentas yra neišbaigtas ir vertintinas kaip laikina politinė priemonė, kuria siekiama nuraminti viešo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio. Per porą dienų šį kreipimąsi pasirašė virš 500 akademinės bendruomenės atstovų. Pirmiausia akademinę bendruomenę nuvylė tai, kad parengtame strategijos projekte užsimenama tik apie prielaidas didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.
Anot dr. Linos Leparskienės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profsąjungos pirmininkės, „šis dokumentas eilinį kartą parodo žeminantį valdžios institucijų požiūrį į mokslininkus bei dėstytojus, kurių atlyginimai yra vis dar gėdingai žemi. Strategijos rengimo procesas iš esmės buvo ydingas, kadangi nebuvo užtikrintas nei derybų viešumas, nei atviras socialinis dialogas, nei visų viešojo sektoriaus grupių atstovavimas“.
Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad strategijos projekte atskirais atvejais įsipareigojimai dėl atskirų viešojo sektoriaus grupių atlyginimų didinimo yra apibrėžiami tiksliau, bet nepasiūloma jokia vieninga sistema: vienų profesijų būsimas darbo užmokestis lyginamas su VDU (vidutiniu darbo užmokesčiu), kitų darbo užmokesčio didinimo planai pateikiami procentine išraiška, o prie trečių konkrečiai nurodoma, kiek planuojama skirti biudžeto lėšų.
Nepriimtina ir tai, kad dokumente šiuo metu nėra aiškiai įvardintų finansavimo šaltinių, kurie leistų pilnavertiškai finansuoti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio kėlimą. VU Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ atstovė dr. Rūta Žiliukaitė pabrėžia, kad „valstybės viešojo sektoriaus politika neturėtų būti formuojama pagal turgaus derybų principus.
Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ilgalaikės ir tvarios strategijos sukūrimas įmanomas tik apibrėžus visam viešajam sektoriui bendrus, pagrįstus ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi atlyginimų koeficientai ir jų augimas”. Anot mokslininkės, tokių kriterijų neturinti strategija nebus nei ilgalaikė, nei tvari.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė kviečiama iš naujo sudaryti ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijos darbo grupę, į kurią būtų pakviesti ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai, šiai strategijai paruošti būtų panaudotas mokslo institutų bei aukštųjų mokyklų intelektualinis potencialas, taip pat būtų skirta pakankamai laiko viešosioms diskusijoms, įtraukiant į projekto svarstymą visų viešojo sektoriaus sričių atstovus, ir, pagaliau, kad būtų susitarta dėl kriterijų, kaip turi būti įvertinamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbas.
Siūloma įvertinti ir pareiginių atlyginimų bazinio dydžio didinimo programą – svarbu, kad viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategija netaptų šios programos stabdžiu. Vyriausybė taip pat kviečiama vadovautis Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išvadomis bei rekomendacijomis.
