Gegužės 29 dienos su būriu Kauno Panemunės pradinės mokyklos antrokų pirmą kartą lankiausi Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įsikūrusioje NSO laboratorijoje. Skubu atskleisti, kad nei žalių didžiaakių žmogeliukų, nei skraidančios lėkštės detalių čia nepamatysite. Pamoką vedusi mokslininkė Vesta Aleknavičiūtė paaiškino, kad – tai lotynų kalbos žodžių Naturales Scientiae Omnibus trumpinys, lietuviškai reiškiantis „gamtos mokslai visiems“.
Tiems, kurie tvirtina, jog šiuolaikinius vaikus sunku sudominti, siūlau apsilankyti mokslinėje laboratorijoje, kur patys galėsite įsitikinti, kokia žingeidi ir smalsi yra jaunoji visuomenės karta. Prisipažinsiu, kad gamtos mokslai, o ypač chemija, nėra mano stiprioji pusė, tačiau tai, kaip įdomiai ir aiškiai lektorė V.Aleknavičiūtė bendravo su moksleiviais – įrodymas, kad mokytis gali būti linksma.
Panemunės pradinės mokyklos antrokai atliko tris bandymus susijusius su skysčių tankiu, rūgštimis ir šarmais, bei vandenilio peroksido skilimo reakcija. Šio sudėtingo pavadinimo vaikai gal ir neprisimins, tačiau tikrai neužmirš, kad eksperimentas dar vadinamas dramblio dantų pasta. Kodėl? Nes iš butelio besiveržiančios putos atrodo lyg iš milžiniškos tūtelės spaudžiama dantų pasta.
„Vesdama pamokas džiaugiuosi, kad niekam nekyla noras išsitraukti išmaniųjų telefonų. Vaikai atidžiai klausosi ir aktyviai dalyvauja eksperimentuose. Paslaptis paprasta – jie nėra vien tik klausytojai ar žiūrovai, o aktyvūs dalyviai – patys gali prisiliesti ir pabandyti, manau, kad tai jiems įdomu“, – paslaptį, kaip sudominti vaikus, atskleidė mokslininkė.
„Tapti mokslininke mane įkvėpė biologijos mokytoja, kuriai esu labai dėkinga. Niekada nesigailėjau pasirinkusi šią sritį ir džiaugiuosi, kad turiu progą žiniomis pasidalyti su mažaisiais. Tikiuosi, kad įkvėpsiu juos gerbti gamtą, ją saugoti ir suprasti, kad visi esame to dalis. Kas žino, gal kai kurie ateityje taps mokslininkais“, – kalbėjo V.Aleknavičiūtė.
Tikiuosi, kad įkvėpsiu juos gerbti gamtą, ją saugoti ir suprasti, kad visi esame to dalis. Kas žino, gal kai kurie ateityje taps mokslininkais.
Sakoma, kad pirmas įspūdis – pats svarbiausias. Tuo įsitikinau matydama, kaip pradžioje kiek nedrąsiai įžengę į laboratoriją vaikai netrukus džiaugėsi eksperimentų sėkme, o pamokai pasibaigus daugelis tvirtino, kad norėtų tapti mokslininkais.
Stereotipą, kad mokslas yra nuobodus, laužo ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas. Jo teigimu, STEM mokslus (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) galima perprasti nebūtinai „kalant“ formules, bet ir patikrinant teorijas praktiškai. Anot jo, tai galima padaryti mokykloje, arba bendradarbiaujant su mokslininkais.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir universitetų iniciatyva gimęs projektas „Mokslininkai – mokykloms“ būtent ir kviečia moksleivius padirbėti mokslinėse laboratorijose, prisiliesti prie tyrėjo profesijos ar susipažinti su mokslų įdomybėmis pasikvietus mokslininkus pas save, į savo klasę. Kai moksleiviai susitinka su „kietaisiais mokslais“ ne per teoriją, o per praktiką, atlikdami konkrečius chemijos, fizikos, biologijos eksperimentus, jie dažniausiai pasirodo įtraukiantys ir įdomūs“, – pasakojo viceministras.
Pasak prof. V.Razumo, gerosios susitikimų su STEM mokslais patirtys paskatins moksleivius atkreipti didesnį dėmesį į STEM dalykų mokymąsi mokykloje, o baigę mokyklą jie rinksis STEM mokslų studijas, kurių absolventai labai reikalingi. „Kai mokymasis įtraukia, – pastebėjo jis, – mokytis pasidaro įdomu ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sunku.“
* Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
