Renginyje bus ieškoma atsakymo, kodėl Lietuvos diasporoje juntama didelė pagunda asimiliuotis pamirštant gimtąją kalbą, taip pat bus siekiama suprasti psichologines lietuvių kalbos (ne)perdavimo ir integracijos procesų užsienio šalyje suformuotas priežastis.
Pranešimus skaitys mokslininkai ir lituanistinio švietimo praktikai.
Pirmasis Lituanistinio ugdymo forumas surengtas pernai kovą. Viena iš jo organizatorių Seimo narė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad per metus padarytas didelis proveržis lituanistinio švietimo srityje.
Anot jos, pernai priimta įstatymo pataisa, kurio pagrindu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galės teikti finansinę paramą užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms jau nuo 2023 metų.
„O nuo kitų metų lituanistinėse mokyklose būtų vykdomas besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas – nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, jiems išduodamas pažymėjimas“, – sakė parlamentarė.
Užsienio lietuvių teigimu, reikia rasti būdų motyvuoti tėvus leisti vaikus į lituanistines mokyklas.
„Trūksta pasididžiavimo savo kalba ir kultūra, stengiamasi, kuo greičiau pritapti prie vietinės daugumos ir įsilieti. Manau, kad tai posovietinės visuomenės problema, nors tyrimų šioje srityje labai stinga. Lenkams, pavyzdžiui, tokių klausimų nekyla, nes jie ir patys garsiai kalba lenkiškai kur bebūtų ir su vaikais nesvarstydami kalba tik lenkų kalba“, – teigė Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Punsko lietuvė sociologė Violeta Parutis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenims, 38 užsienio šalyse veikia 247 lituanistinio švietimo įstaigos, jose mokosi apie 11,7 tūkst. užsienio lietuvių vaikų.
