LSAS dar kartą pabrėžia, jog Mokslo ir studijų įstatymas yra viena iš reformos priemonių, tačiau siekiant esminių pokyčių aukštojo mokslo srityje, prieš priimant įstatymą turėtų būti atlikti paruošiamieji darbai, kurie lems mokslo ir studijų sistemos pertvarkos kokybę, teigiama pranešime spaudai.
LSAS ne kartą yra pareiškusi, jog yra būtina atlikti nepriklausomus įvertinimus – auditus, kurių metu būtų atliekamos ne tik standartinės institucijų vertinimo procedūros, bet ir nustatoma, kiek specialistų aukštoji mokykla yra pajėgi parengti kokybiškai, koks yra studentų ir dėstytojų skaičiaus santykis bei kokios yra studijų sąlygos. Toks įvertinimas yra būtinas, kadangi jis leistų teikti objektyvią ir reikalingą informaciją apie aukštąsias mokyklas, o tokia informacija yra būtina abiturientams, nuo kurių pasirinkimo priklausys, ar aukštoji mokykla gaus valstybės finansavimą.
Prieš priimant įstatymą turėjo būti parengta ir detali aukštojo mokslo reformos pasekmių analizė, kurioje būtų aprėpti visi galimi neigiami socialiniai, akademiniai, ūkiniai, ekonominiai, migracijos bei tarptautiniai aspektai.
Prieš priimant įstatymą turėjo būti parengta ir detali aukštojo mokslo reformos pasekmių analizė, kurioje būtų aprėpti visi galimi neigiami socialiniai, akademiniai, ūkiniai, ekonominiai, migracijos bei tarptautiniai aspektai. LSAS manymu, Švietimo ir mokslo ministerijos parengta ir visuomenei pristatyta analizė apibrėžia tik projektuojamas teigiamas pasekmes, todėl numatyti neigiamus pertvarkos aspektus ir jų įveikimo būdus yra neįmanoma. Todėl, dar iki įstatymo svarstymo turėjo būti sukurtas ir priemonių planas, kuriame būtų apibrėžtos priemonės, kaip apsaugoti būsimus studentus nuo skubotai vykdomos reformos galimų klaidų ir neigiamų pasekmių.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga pabrėžia, kad nors reforma grindžiama sąmoningu abituriento pasirinkimu, dabartiniai abiturientai neturi sąlygų objektyviai išsirinkti studijų. Todėl turi būti sukurta vieša informacinė bazė, kurioje abiturientai rastų objektyvią ir pakankamai detalią informaciją apie bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą ir studijų programą: aukštųjų mokyklų studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą; studijų programų kokybės įvertinimą ir akreditacijos rezultatus; absolventų įsidarbinimo pagal įgytą specialybę rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, veiklos, finansines ir išorinio vertinimo ataskaitas, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas, mokamų studijų kainas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes.
Rotacijos sistema turi būti įvesta, kaip viena iš motyvacijos priemonių siekti geresnių studijų rezultatų. Apibrėžiant rotacijos sistemą turėtų būti įvertinta tai, kad studentai iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių pagal dabartinį rotacijos apibrėžimą turi mažiau galimybių gauti valstybės finansavimą studijoms.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos nuomone šiuo metu pateiktas studijų finansavimo per „studijų krepšelius“ principas nekeičia studijų sistemos finansavimo iš esmės, nėra paremtas sėkminga tarptautine patirtimi, neužtikrina kokybinių pokyčių bei nėra adekvatus dabartinei ekonominei situacijai.
Prieš priimant įstatymą turėjo būti numatyta, kaip veiks visa aukštojo mokslo sistema, o su parengtais poįstatyminiais teisės aktais visuomene turėjo būti supažindinta dar prieš Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Mokslo ir studijų įstatymą. Visos aukštojo mokslo finansavimo ir prieinamumo sąlygos, saugikliai, veikimo principai bei mechanizmai atsispindės poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl juose numatyti principai turėjo būti išdiskutuoti bei koreguoti dar prieš priimant įstatymą.
