Įgyvendinat politikų viešai deklaruojamus tikslus, kad švietimas yra šalies prioritetas ir mokytojas –prestižinė profesija, Vyriausybės programoje ir Politinių partijų susitarime numatyta, jog iki 2024 metų mokytojo vidutinis darbo užmokestis turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau LR 2021 metų valstybės biudžeto projekte numatytos lėšos švietimui tokiam tikslo įgyvendinimui yra nepakankamos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. mokytojų pareiginės algos augs 10 proc. Tuo tarpu per 2021 metus vidutinis šalies darbo užmokestis augo sparčiau.
Mokytojų darbo užmokesčio kėlimui numatant tik 10 proc. šis atotrūkis tik mažėja, todėl 2022 metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio skirtumas jau nebesieks netgi buvusio 10 proc. skirtumo mokytojų darbo užmokesčio naudai.
,,Suprantame, kad šiomis papildomomis lėšomis yra amortizuojamas bendras šalies darbo užmokesčio augimas, tačiau jokiu būdu nėra siekiama švietimo politikos numatytų tikslų, jog švietimas yra svarbiausia sritis šalies ateičiai. Ir toliau neatliekami jokie realūs veiksmai šia linkme, ir toliau infliacijos bei bendro ekonomikos atsigavimo nulemti darbo užmokesčio fondo didinimai pateikiami kaip tariamas šių deklaracijų įgyvendinimas, tačiau realūs rezultatai rodo, kad tokiais veiksmais yra tiesiog užtikrinama, kad švietimas neatsiliktų nuo bendro šalies ūkio dar labiau. Tačiau akivaizdu, kad nėra daromi veiksmai, jog švietimas bendrą šalies ūkį vidutiniu darbo užmokesčiu lenktų deklaruojamais 30 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio“, – sako LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
