Siūlymas prieštarauja Vyriausybės programai
Vyriausybės programoje nurodoma, kad bus siekiama atsisakyti studentų skirstymo į dvi grupes: mokančius ir nemokančius už studijas. Studentai piktinasi, pasiūlymas, kuris jau kitą savaitę pasieks Seimą, ne tik neatsisako studentų skirstymo, bet ir sukurs keturias studentų kategorijas. LSS teigimu šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas.
Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, didžiausia problema šioje sistemoje gerai besimokantys, tačiau už savo studijas mokantys studentai. „Imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš jų atsineša valstybės krepšelius. Šie krepšeliai ir liktų studijų programoje, tačiau tikėtina, kad po pirmosios rotacijos gerai besimokančio sampratą atitiktų pvz. 90 studentų. Dešimt šių studentų būtų perrotuoti ir nemokėtų už studijas, o aštuoniasdešimt, nors ir atitinka gerai besimokančio studento apibrėžimą vis tiek mokėtų už studijas“, – teigia P. Baltokas.
Studentų atstovai pastebi, kad siūlyme nurodyta, kad papildomų finansų jo įgyvendinimui nereikės, tad galima teigti, kad intencijos finansuoti visus gerai besimokančius studentus ir būtent taip įgyvendinti konstitucinę nuostatą, jog gerai besimokantiems studentams valstybė laiduoja nemokamą aukštąjį mokslą, nebūta.
LSS atstovai piktinasi Vyriausybės nenuoseklumu. „Keista stebėti tokią situaciją, kai buvęs Švietimo ministras Dainius Pavalkis iš pareigų atšaukiamas neva dėl nevykdomos Vyriausybės programos, o toks siūlymas netgi prieštarauja Vyriausybės programai, tačiau diskusijų dėl jo nekyla“, – sako P. Baltokas.
Studentai, įstoję geru balu, valstybės finansavimą prarastų tik tuomet, kai jų vidurkis nukristų žemiau septynių ar gavę akademinę skolą, kai tuo tarpu valstybės finansavimo negavę stojantieji gali mokytis ir 10-ais, tačiau finansavimo jie negaus tol, kol jo nepraras nei vienas valstybės finansuojamas studentas, – teigia P. Baltokas.
Siūlymas stumiamas buldozeriu
Studentų teigimu, prieš porą savaičių įregistruota įstatymo pataisa ne tik nebuvo išdiskutuota su akademine bendruomene, bet ir toliau nesigilinama į studentų nuomonę ir pastabas.
Lietuvos studentų sąjungos atstovai patikina, kad tokia įstatymo pataisa jų netenkina, tačiau jų nuomonė nebuvo išgirsta nei Švietimo ir mokslo ministerijoje, nei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Ne kartą pabrėžėme šio siūlymo trūkumus: visų pirma keturių studentų kategorijų sukūrimas, antra – nevienodas akademinės skolos traktavimas aukštosiose mokyklose, kuris sukurs nelygias teises į valstybės finansavimą, trečia – vienodos vertinimo kultūros aukštosiose mokyklose trūkumas, dėl kurio vienose aukštosiose mokyklose bus lengviau tapti gerai besimokančiu nei kitose ir ketvirta – geru balu įstojusių studentų privilegijavimas: studentai, įstoję geru balu, valstybės finansavimą prarastų tik tuomet, kai jų vidurkis nukristų žemiau septynių ar gavę akademinę skolą, kai tuo tarpu valstybės finansavimo negavę stojantieji gali mokytis ir 10-ais, tačiau finansavimo jie negaus tol, kol jo nepraras nei vienas valstybės finansuojamas studentas“, – teigia P. Baltokas.
Studentų sąjungos teigimu, šią problemą spręsti būtų galima garantuojant, kad kompensacijos mechanizmas būtų taikomas visiems studentams, kurie pakliūna į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių asmenų kategoriją, tačiau Seimo narių pasiūlymas apie kompensacijos mechanizmą nekalba iš viso. Anot studentų, reikia suprasti, kad kompensacija yra bendro finansavimo integrali dalis.
Studentai prašo Seimo narių sąmoningumo
Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dabartinėje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo problema yra pati sudėtingiausia, tačiau esminė formuojant studijų finansavimo modelį. Šiuometinis studentų finansavimo reglamentavimas yra kuriamas atsižvelgiant į šešis LR Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriais ši samprata buvo išaiškinta ir faktiškai sumenkinta iki gerai besimokančio studento apibrėžimo kaip piliečio, kuris yra reikalingas valstybei, t.y. sąsajos su valstybės užsakymu. Pasirinktas Konstitucijos aiškinimas akivaizdžiai traktuoja aukštojo mokslo sistemą kaip orientuotą į valstybės poreikio tenkinimą, o ne erdvę, kurioje individas visapusiškai tobulėja, realizuoja save bei patenkina prigimtinį žinių troškimą. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, toks požiūris yra ydingas.
„Tikimės, kad Seimo nariai bus sąmoningi ir nepritars siūlymui, kuris akivaizdžiai diskriminuos už savo studijas mokančius studentus, sukurs nelygias galimybes skirtingų aukštųjų mokyklų ir studijų programų studentų bei galimai kurs prielaidas Konstitucijos pažeidimams“, – sako P. Baltokas.
