Vis labiau artėjant nustatytam programos pradžios laikui aiškėja, kad mokyklose tiesiog nebus specialistų, kurie galėtų imtis tokių integruotų pamokų. Ugdymo plėtotės centre ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre turėję vykti mokymai nebuvo organizuoti.
Ugdymo plėtotės centro darbuotoja 15min prieš savaitę tikino, kad lektorių bus ieškoma ir mokymai vyks, tačiau nei kada jie prasidės, nei kada baigsis, tikslaus atsakymo nėra.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre dirbanti psichologė teigė, kad jų centre mokytojai nebuvo ruošiami ir plano juos rengti nėra.
O tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete jau vasario mėnesį pradėti „Lytiškumo ugdymo ir jaunimo rengimo šeimai kursai“, į kuriuos kviečiami pedagogai iš visos Lietuvos.
Baigusiems šiuos kursus pedagogams bus įteikti Švietimo ir mokslo ministerijos pripažinti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, kurie suteiks galimybę aiškinti vaikams ir paaugliams lytinio švietimo klausimus.
Teigia kalbantys apie bendražmogiškas vertybes
VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius nenorėjo komentuoti fakultete rengiamų kursų ir pasiūlė kreiptis į vieną iš programos rengėjų, psichoterapeutą Gintautą Vaitošką.
15min susisiekus su G.Vaitoška, šis teigė, kad nenuostabu, jog kursai, prie kurių rengimo prisidėjo ir jis, dėstomi Katalikų teologijos fakultete.
„Deja, taip jau išeina, kad humanistinė kultūra, bendražmogiška kultūra, kuri siekia vertybių, sieja seksualumą su meile, mano, kad seksualumas yra meilės dalis, patiria sunkumų. Sekuliarioji kultūra, mūsų kultūra, po seksualinės revoliucijos, kuri įvyko XX amžiaus vidury, nustojo žiūrėti į seksą kaip santykių su kitu žmogumi dalį“, – aiškino psichoterapeutas.
„Seksas tapo malonumų ieškojimo priemone. Seksualumas atskirtas nuo meilės ir, reiškia, galima ieškoti nuotykių, nesirūpinant santykiu su tuo žmogumi. Tai yra savotiškas tos humanistinės tradicijos žlugimas ir ta tradicija nėra katalikiška, tai universalių bendražmogiškų vertybių išraiška“, – sakė G.Vaitoška, pabrėždamas, kad psichoterapijos istorija rodo, kad brandus seksualumas kuria žmogui psichologinę sveikatą.
„Dabar taip išėjo, kad tokiu teiginius galima ginti… Juos gina žmonės, kurie laikosi krikščioniškos tradicijos“, – teigė psichoterapeutas, pabrėždamas, kad pati esmė yra bendražmogiška, o ne tik krikščioniška.
Didesnį dėmesį skiria „pirminei prevencijai“
Kursų rengėjas pripažino, kad didesnis dėmesys rengiant mokytojus lytiškumo ugdymui yra skiriamas vadinamajai pirminei prevencijai, o kontracepcija ir lytinės sveikatos mokymai užima ne tokią svarbią vietą.
„Skiriama pirminė prevencija ir antrinė prevencija. Jūs keliat klausimą apie antrinę prevenciją, kai jaunimas jau, iš tikrųjų, yra pradėjęs lytinius santykius, kartais rizikingus, įvairios aplinkybės yra, tai, kaip padėt jiems susigaudyt. Apie tai, kas yra ligos, kiek apsaugo prezervatyvai nuo tų ligų, yra kalbama, čia nėra kažkokia slapta informacija. Jaunimas mūsų pakankamai intelektualus šiais laikais, kai prieinama interneto informacija, tai nereikia labai daug kalbėt apie tai“, – tikino G.Vaitoška.
Viskas yra žinoma jiems patiems, – sakė kursų rengėjas, pabrėždamas, kad prezervatyvai seksą padaro saugesnį, bet ne saugų.
„Viskas yra žinoma jiems patiems“, – sakė kursų rengėjas, pabrėždamas, kad prezervatyvai seksą padaro saugesnį, bet ne saugų.
„Dėmesys yra skiriamas pirminei prevencijai. Susilaikymas tam, kad žmogus galėtų ugdyti gebėjimą sujungti seksualumą su meile kažkokiam žmogui“, – sakė psichoterapeutas. Jo teigimu, kai yra toks meile pagrįstas santykis, nuolatinis partneris, tai tuomet ir lytiškai plintančios ligos negresia.
Homoseksualumas laikomas emociniu kentėjimu
G.Vaitoška pripažino, kad kursuose kalbama ir apie homoseksualumą.
„Šioje programoje aš kalbu, laikausi tos nuomonės, kuri yra klasikinė nuomonė psichoterapijoje: Freudo, Adlerio Jungo ir panašiai. Homoseksualumas yra susijęs su emocine trauma, emociniais sužeidimais ankstyvame vystymosi laikotarpyje“, – teigė kursų rengėjas, pridurdamas, kad asmenybė formuojasi per pirmuosius trejus metus.
„Čia nereikia sakyti, kad kažkas tragiško ar sunkaus, bet berniukas būna per daug arti mamos, per daug toli nuo tėvo ir tada jam, iš tiesų, formuojasi silpnesnė vyriška tapatybė“, – dėstė psichoterapeutas.
Lytiškumo ugdymo kursų rengėjas teigė, kad homoseksualumas gali būti gydomas.
„Taip, tai nėra lengva, bet per psichoterapijos istoriją, yra daromi tyrimai, yra visai nesenų tyrimų, kurie rodo, kad šitie emociniai sužeidimai yra išgydomi ir tada, kada gyja tas sužeidimas, tada potraukis gali keisti kryptį. Čia nėra, kad žmogų galima priversti pakeisti potraukį, su tuo potraukiu nėra dirbama psichoterapiniame procese. Dirbama kaip ir su visais psichologinių sužeidimų atvejais“, – kalbėjo G.Vaitoška.
„Čia jautri tema, nes niekas nenori būti sutrikęs ar sergantis. Jei taip žiūrėti terminą, kas yra patologija, tai yra kentėjimas. Tai čia yra toks emocinis kentėjimas, sužeistumas. Kada jis gyja, keičiasi tada“, – apie homoseksualumą kalbėjo Lytiškumo ugdymo kursų autorius G.Vaitoška.
Edukologė V.Gabrieliūtė: „Prisidengdami susidariusia padėtimi kursų rengėjai skleidžia nemokslinę informaciją“
Edukologė, „Įvairovės ir edukacijos namų“ iniciatorė ir steigėja Vilma Gabrieliūtė teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo paremti mokslu paremtą lytiškumo ugdymo programą, tačiau jokie realūs sprendimai nėra priimti.
„Prisidengdami šita padėtimi šių kursų rengėjai skleidžia nemokslinę informaciją“, – apie VDU Katalikų teologijos fakultete vykstančius lytiškumo ugdymo kursus kalbėjo V.Gabrieliūtė.
„Liūdna, kad mes neturime paruoštų specialistų ir programa realiai nėra įgyvendinama, o, kita vertus, yra skleidžiama informacija, kuri panaši į neapykantos kalbą, įžeidžia tiek homoseksualius asmenis, tiek moteris, tiek kitas pažeidžiamas grupes“, – teigė ji.
Pasak edukologės, kalbos apie pirminę prevenciją yra žodžių žaismas.
„Ką reiškia ta pirminė prevencija? Labai svarbu, kad programa būtų pritaikyta pagal amžių ir būtų nagrinėjami įvairūs aspektai. Tiek tarpasmeniniai santykiai, tiek kritinis požiūris į lyčių stereotipus, suteikiama pilna informacija, o ne pagrįsta atskirais įsitikinimais“, – pabrėžė V.Gabrieliūtė.
Jos teigimu, kalbos apie homoseksualumą kaip sutrikimą parodo, kad programa pagrįsta ne mokslu, o įsitikinimais. „Amerikos psichologų asociacija, britų psichologų asociacija yra aiškiai įvardinusios, kad homoseksuali seksualinė orientacija yra viena iš orientacijų. Bandymai ją pakeisti yra žalingi asmeniui“, – sakė edukologė.
Tikisi naujos vyriausybės bendradarbiavimo
„Labai tikiuosi, kad naujoji vyriausybė imsis bendradarbiauti su edukologais, žmogaus teisių specialistais, medicinos specialistais, kurie remiasi žmogaus teisių principais ir Pasaulinės sveikatos organizacijos standartais, ir parengs programos įgyvendinimo gaires, kad būtų galima jomis naudotis, o ne kažkokiais mitais“, – kalbėjo V.Gabrieliūtė, primindama, kad Lietuvos pedagogai neturi kitos galimybės pasirengti lytiškumo ugdymo programos dėstymui.
„Įvairovės ir edukacijos namų“ steigėja pabrėžė, kad kalbėti apie seksualumą ir meilę galima, kalbant apie vertybinį ugdymą, tačiau reikėtų supažindinti ir su tarpasmeniniais santykiais, socialiniu kontekstu.
Jos teigimu, Bažnyčia kaip institucija dažnai bando daryti įtaką, tačiau viskas baigiasi nebūtinai gerai.
„Matėme, kas Telšiuose buvo dėstoma pamokos metu. Tokių pavyzdžių yra daug, kai tikybos mokytojai, prisidengdami savo krikščionišku tikėjimu ir vertybėmis, skleidžia neapykantą, nemokslu pagrįstą informaciją, žemina homoseksualius asmenis“, – sakė V.Gabrieliūtė.
VDU: „Programa remiasi naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimais“
Publikavus straipsnį Vytauto Didžiojo universitetas išsakė savo poziciją dėl Katalikų teologijos fakultete vykstančių kursų.
„Specialistų rengimas Katalikų teologijos fakultete prie VDU yra viena iš galimybių, kurią galima rinktis. Programa vykdoma kartu su Studijų švietimo centru, joje dėsto pernai ŠMM patvirtintos bendrosios ugdymo programos „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“ rengėjai, mokslininkai: medicinos mokslų daktaras prof. genetikas Danielius Serapinas, prof. Andrius Narbekovas, psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, doc. Stasė Ustilaitė ir kiti. Programa remiasi naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimais“, – rašoma pranešime.
TAIP PAT SKAITYKITE: Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja išvadino homoseksualus žudikais ir kanibalais
