„Nesuvokiu, kaip galima užrakinus klasės duris pamiršti savo priedermę. Esą nieko neklauskite, man pertrauka ar darbo dienos pabaiga. Per pertraukas su mokiniais atlieku begalę darbų. Juk nepasakysi vaikui: „Palauk, dabar einu arbatos išgerti.“ Kitą kartą jis į tave nesikreips, neprašys pagalbos“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė mokytojas.
Jis pasakojo esantis iš tų mokytojų, kurie niekada nekelia balso prieš triukšmaujančius vaikus. „Manau, svarbiausia – išugdyti supratingumą, kaip reikia elgtis. Ne tokį – mokytojas riktelėjo, ir visi iš baimės tirtėdami nutilo. Mokinys yra laisvas, tačiau turi suvokti, kad jis pamokoje. Vaikas pakelia ranką klausti mokytojo, ar gali nueiti į tualetą. Keistai atrodo... Atsistojai ir išėjai iš klasės, jeigu tau tikrai to reikia“, – kalbėjo pedagogas.
„Reikia nepamiršti, kad vieni iš kitų mokomės susikalbėjimo meno. Daug laiko su mokiniais praleidžiu ir po pamokų. Jie žino – jei reikia pagalbos, visada gali kreiptis. Gal dėl to santykiai nėra tokie griežti, labiau paremti supratingumu“, – pasakojo pedagogams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą bei sklaidą skiriamą premiją gavęs A.Kalinauskas.
