Ieva (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) savo 10-ies metų sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, nori leisti į tokią bendro ugdymo mokyklą, kurioje yra formuojama specialioji klasė.
Siekiant patekti į specialiai suformuotą klasę bendrojo ugdymo mokykloje reikia pateikti specialųjį ugdymosi poreikių vertinimą, kurį atlieka Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Ievos sūnui toks vertinimas atliktas. Pagal jį, kaip teigia PPT psichologė, šeima kreiptis dėl specialiosios klasės tikrai gali. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Mokyklų, kuriose formuojamos specialiosios klasės, Vilniaus mieste penktokui būtų tinkamos dvi, tačiau nė į vieną jų patekti nepavyksta.
„Kai pradėjau domėtis, viena tokia Lazdynuose jau užpildyta, nors dar tik pati pradžia, klasė autistukams jau suformuota. Mindaugo (Karaliaus Mindaugo – red.) mokykloje gavau labai keistus laiškus, kad labai gaila, yra trys vaikai ir klasė nebus formuojama“, – savo patirtimi dalijasi berniuko mama.
Gavusi neigiamus atsakymus iš mokyklų, moteris kreipėsi į Vilniaus savivaldybę. Tačiau ir čia atsakymo, ką daryti tokioje situacijoje, nesulaukė. Kaip pasakoja Ieva, jai buvo priminta apie galimą namų mokymą.
Visgi ji nemano, kad toks mokymas jos sūnui būtų naudingas. Neradusi, kur dar galėtų kreiptis, berniuko mama susisiekė su 15min redakcija.
Vienur trūko vietos, kitur neliko
Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykla 15min patvirtino, kad šiemet specialioji klasė dėl mažo mokinių skaičiaus išvis nebus formuojama.
Specialiajai klasei reikia 6 vaikų, todėl su dviem vaikais tikrai klasės niekas neatidarys, nes tai yra finansavimas.
Mokyklos direktorė Ramutė Pilauskaitė pasakoja, kad praėjusiais metais, ketvirtoje specialiojoje klasėje mokėsi penki vaikai. Trys iš jų, po pakartotinio Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) vertinimo nuo rugsėjo mokysis bendroje klasėje. Jiems individualus mokymas jau nebereikalingas. Dar vienas mokinys išvyko į kitą mokyklą.
„Specialiajai klasei reikia 6 vaikų, todėl su dviem vaikais tikrai klasės niekas neatidarys, nes tai yra finansavimas. Vienas vaikas, jeigu jis liks pas mus ir tėvai nuspręs, kad galime jį integruoti į bendrojo ugdymo klasę, bus integruotas.
Jeigu tėvai nuspręs, kad jam per sudėtinga bendrojo ugdymo klasėje, tada yra tėvų pasirinkimas, į kurią mokyklą vesti vaiką. Kadangi nebelieka specialiosios klasės, iš išorės priimti papildomų mokinių tikrai negalime”, – susidariusią situaciją paaiškina mokyklos direktorė.
Vilniaus Lazdynų mokyklos administracija informavo, kad specialioji klasė vaikams su autizmo spektro sutrikimais mokykloje jau suformuota, laisvų vietų nebėra. Tokį atsakymą gavo ir berniuko mama.
Kitose Vilniaus miesto mokyklose formuojamos specialiosios klasės Ievos sūnui netinkamos. Jos skirtos elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams arba autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams su intelekto sutrikimu.
Siūlo kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą
Į šią situaciją sureagavę PPT specialistai sako, kad tokiu atveju šeima gali kreiptis į juos ir kartu ieškoti bendro sprendimo.
„Mes pakonsultuosim, patarsim ir tarpininkausim“, – teigia PPT psichologė Irina Blažienė.
Ji sutinka, kad specialiosios klasės su 1–2 vaikais formuoti negalima, tačiau esą yra kitų išeičių.
„Čia kalbama apie kitas formas. Jis gali būti klasėje, bet turėti individualias pamokas su specialiu pedagogu, logopedu, su atskiru mokytoju, turėti mokytojo padėjėją. Yra galimybių, kurios yra reglamentuotos įstatymu“, – galimas išeitis dėsto I.Blažienė.
Ji sako, kad būtų galima formuoti ir naujas klases, bet kol kas tokio poreikio nėra.
Siekia visus ugdyti bendrai
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, komentuodamas šią konkrečią situaciją, sako, kad priėmimas į mokyklas ir klasių komplektavimas dar vyksta, todėl per anksti sakyti, kad mokyklose klasė nesusirinko.
Nors, panašu, kad minėtoje Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykloje situacija nesikeis ir klasė vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimus, išties nebus formuojama.
Visgi, jeigu vaikų klasėje nepakanka, galimos išimtys, sako V.Mitalas. Baigiantis priėmimui į bendro lavinimo mokyklas, savivaldybėje yra sudaroma speciali grupė, kuri svarsto tokius išskirtinius atvejus.
„Tokiu atveju grupė gali būti sudaryta ir mažesnė. Aišku, kad tada savivaldybė pati gali inicijuoti pokalbį su konkrečia mokykla dėl gerų sąlygų tam moksleiviui. Jeigu mes tikrai turime ir fizines sąlygas, ir švietimo pagalbos specialistų užtikrinimą, su perspektyva jį mokyti bendrose klasėse.
Yra tokia grupė. Jeigu ką, ji priims sprendimus, pasitars su tėvais“, – tikina V.Mitalas.
Visgi V.Mitalas specialiąsias klases mato tik kaip priemonę paruošti vaiką atėjimui į bendro ugdymo klases. Jis sieks, kad tokių klasių mieste nedaugėtų.
„Kiekvienas atvejis yra subtilus ir skirtingas, yra galbūt tokių atvejų, kur reikalingi pereinamieji laikotarpiai. Reikalingas ugdymas mažesnėse grupėse, atskirose grupėse. Ne visos Vilniaus mokyklos turi pakankamai erdvių tą užtikrinti.
Bet tai turėtų būti tikrai išimtis, bet ne taisyklė. Turėtų būti taip, kad kiekvienam Vilniaus moksleiviui, o ypač tiems, kuriems reikia papildomo švietimo pagalbos, švietimo pagalba būtų pasiekiama“, – sako V.Mitalas.
Į bendrą klasę leisti sūnaus nenori
Taigi tėvai gali svarstyti leisti vaiką ir į bendro ugdymo klasę kartu su visais mokiniais. Tačiau berniuko mama sako, kad dėl triukšmo didelėje klasėje jos sūnui mokytis būtų sunku, jis gali išsigąsti, supykti, tapti agresyvus.
„Mes pirmą klasę mokėmės Jeruzalėje [Jeruzalės vidurinėje mokykloje – red.], po dviejų mėnesių mums pasakė: pasiimkite vaiką, mes su juo nedirbsime. Sulaukiau direktoriaus skambučio apie namų mokymą“, – prisimena mama.
Mes pirmą klasę mokėmės Jeruzalėje, po dviejų mėnesių mums pasakė: pasiimkite vaiką, mes su juo nedirbsime.
Dėl šių priežasčių specialioji klasė bendrojo ugdymo mokykloje, Ievos manymu, yra geriausia išeitis – saugus sprendimas ir vaikui, ir tėvams. Tokioje klasėje berniukas sulauktų atitinkamo dėmesio ir specialistų pagalbos mokantis, o tuo pačiu mokykloje galėtų bendrauti su kitais vaikais.