Ar dažnai prisimenate studijų metus?
- Ne, tik pamatęs buvusius kurso draugus.
O kurso draugų pasiilgstate?
- Kai kurių, tačiau kad mes matomės su keliais gana dažnai…
Neorganizuojate susitikimų?
- Buvo keli. Buvo, berods, du tai tikrai, bet aš galėjau nuvažiuoti į vieną. Šiaip taip, tokie organizuojami. Smagu ten pamatyti bendramokslius.
Koks buvote studentas?
- Manau, kaip ir visi – buvau pavyzdingas kokiame pirmame, antrame kurse, o trečiame, ketvirtame ir penktame – nebelabai. Juk tu mokaisi ir daraisi gudrus – išmoksti gudrauti. Šiaip mes buvome geri – šunybių nekrėsdavome, buvome tvarkingi.
Gyvenote bendrabutyje?
- Ne, aš vilnietis, todėl gyvenau namie. Gyvendavau kartais ir bendrabutyje, kai su draugais „užšvęsdavome“, na, kelias dienas, bet po to pareidavau namo.
Nepavydėjote ten gyvenantiems studentams laisvės nuo tėvų?
- Ne, bet todėl ten ir eidavome pabūti, negrįždavome namo.
Pats studijavote žurnalistiką. Nesigailite pasirinkęs šią specialybę?
- Aš šiaip gyvenime nesigailiu dėl nieko. Nei labai gailiuosi, nei labai džiaugiuosi.
Kaip vertinate tas studijas?
- Gėrio jose gavau, tačiau bendrąja prasme. Mokytis yra gerai, sutikti jaunus žmones yra gerai, sutikti žmones iš kitur yra gerai, turėti nuotykių, pamatyti kitą pasaulį… Aukštoji mokykla tai duoda. Bet pačios žurnalistikos studijos… Nežinau. Pagal specialybę man nedavė nieko. Kaip žmogui davė. Sakau, kaip specialistas, na, to, ką galėčiau panaudoti darbe, ten neišgirdau. Man atrodo, kad ir dabartiniai žurnalistikos studentai neišmoksta to, ko jiems reikia specialybei.
O jei dabar stotumėte į universitetą, kokią specialybę rinktumėtės?
- Kad aš „biezdarius“, ką gi aš galėčiau… Nežinau, norėčiau kokią istoriją gal, gal filosofiją bandyčiau studijuoti… Gal menus pasiimčiau.