Siekdami jiems pagelbėti matematikas Bronislovas Burgis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, lietuvių literatūros ir kalbos specialistė Gintarė Vaitonytė pataria, kaip tinkamai nusiteikti egzaminui, kokią mokymosi metodiką naudoti pasiruošimo metu ir kaip elgtis per patį egzaminą.
Ruošdamiesi svarbiausiam savo gyvenimo testui mokiniai paprastai bando išmėginti visus jiems prieinamus mokymosi metodus.
Pasak pedagogo B.Burgio, mokiniams tiesiog privalu spręsti atitinkamo lygio uždavinius, palaipsniui pereinant prie vis sunkesnių, tačiau jokiu būdu negalima mokytis nuosekliai pagal egzamino programos temas.
„Egzaminas paprastai užgriūna kaip chaosas, kuriame nėra nei nuoseklumo, nei griežtai išdėstytų temų. Ruošiantis aš siūlyčiau žaisti savotišką rusišką ruletę – imti uždavinius atsitiktinai ir tirti, kiek iš pasirinktųjų esi pajėgus išspręsti. Taip susiformuos tolerancija netikėtumo faktoriui, o tai padės nepasimesti į rankas paėmus tikrojo egzamino užduotis“, – teigia jis.
Anot B. Burgio, žinojimas kaip dirbsi egzamino metu, gerokai palengvina jo laikymo procesą. Matematikas pataria niekada nespręsti uždavinių iš eilės ir nepalikti nei vieno nepabandyto išspręsti uždavinio.
„Aš pats visada pradedu nuo egzamino peržiūrėjimo ir užduočių suskirstymo į tris grupes: lengvų, įtartinų ir sunkių. Tada greitai išsprendžiu lengvuosius ir jau galiu ramiau atsikvėpti, nes egzaminas jau išlaikytas. Po to išsprendžiu 1-2 uždavinius iš sunkiųjų grupės ir vėl atsikvepiu, tuomet išsprendžiu visus įtartinus uždavinius, atidžiai stebėdamas ar matau, kaip uždavinių sudarinėtojai norėjo mane apgauti. Tada išsprendžiu visus likusius uždavinius ir viską kruopščiai patikrinu“, – dėsto matematikas.
Apie tai, kad egzamino dieną svarbu paprasčiausiai nesutrikti, kalba ir „Egzaminatoriaus“ lietuvių literatūros ir kalbos užduotis komentavusi G. Vaitonytė.
„Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria mokiniai, – tai balto popieriaus lapo baimė. Visada siūlau mokiniams susikurti rašymo veiksmų planą. Jeigu žinosime, kad gavę užduočių lapus pirmiausia perskaitysime visas temas, išsirinksime vieną, tą, kurią geriausiai supratome, pamąstysime, ką pasirinktąja tema galime pasakyti, kaip ją susieti su duotųjų autorių kūriniais, kokį kultūrinį, istorinį kontekstą galime pasitelkti, sugalvosime teiginius ir kt., kitaip tariant, įsivaizduosime, kokie pagrindiniai rašymo veiksmai bus atlikti egzamino dieną, labiau pasitikėsime savimi, tad streso bus gerokai mažiau“, – sako pedagogė.
Mokslininkė teigia, kad ruošiantis laikyti egzaminą visų pirma reikėtų išanalizuoti savo klaidas ir susidaryti asmeninį tobulėjimo planą. Labai gerai surasti skaitymo partnerį – žmogų, su kuriuo vienu metu (tą pačią savaitę, tą pačią dieną ir t.t.) skaitytumėte kūrinius, kartu juos analizuotumėte, aptartumėte.
VDU dėstytoja rekomenduoja papildomai mokytis kasdien bent po 45 minutes arba kas antrą dieną du kartus ilgiau. Pasak jos, dirbant nuosekliai, konsultuojantis su draugais, mokytojais ar kitais asmenimis, turinčiais kiek daugiau praktinės patirties, galima pasiekti geresnių rezultatų.
