Antrajame daugiausiai uždirbančių penketuke rikiuojasi: slauga (883 Eur), vokiečių filologija (872 Eur), statistika (872 Eur), mechanikos inžinerija (857 Eur) ir jūrų inžinerija (848 Eur). Programų sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos, skandinavų filologijos, informacijos sistemų, statistikos ir mechanikos inžinerijos absolventų vidutiniai atlyginimai išlieka aukščiausi tarp kitų tais metais baigusių universitetus ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo.
Kolegijose, kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, situacija panaši – didžiausius atlyginimus gauna baigę inžinerijos mokslus. Lyginant 2015 m. kolegijas baigusių absolventų vidutinius atlyginimus 2016 m., matyti, jog didžiausius atlyginimus gauna: jūrų inžinerijos (827 Eur), farmacijos (821 Eur), informatikos (779 Eur), slaugos (774 Eur), mechanikos inžinerijos (744 Eur), elektronikos ir elektros inžinerijos (717 Eur), statybos inžinerijos (713 Eur), chemijos ir procesų inžinerijos (692 Eur), programų sistemų (687 Eur) ir jūrų technologijų (685 Eur) absolventai.
Karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia ir tas kryptis, kurių absolventai yra mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Tarp 10-ies universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, net keturios menų kryptys: dailė (357 Eur), teatras ir kinas (426 Eur), fotografija ir medijos (431 Eur), menotyra (459 Eur). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 Eur), genetikos (414 Eur), filologijos (453), archeologijos (458 Eur) ir edukologijos (461 Eur) studijos.
Tarp kolegijose vykdomų studijų mažiausius atlyginimus gauna šių studijų krypčių absolventai: dailės (395 Eur), medicinos ir sveikatos (406 Eur), vertimo (415 Eur), visuomenės sveikatos (430 Eur), žemės ūkio ir veterinarijos (442 Eur), inžinerijos (448 Eur), žemės ūkio mokslų (450 Eur), maisto studijų (451 Eur) reabilitacijos (466 Eur) ir informacijos paslaugų (470 Eur).
Absolventų karjeros stebėsenos įrankis leidžia palyginti aukštųjų mokyklų absolventų atlyginimus (prieš mokesčius) pagal studijų kryptis, baigimo metus (2012–2016 m.) ir studijų institucijos tipą. Duomenys pateikti toms studijų kryptims, kurių absolventų skaičius ne mažesnis nei 10. Atliekant skaičiavimus remtasi Švietimo informacinių technologijų centro bei „Sodra“ duomenimis.
