Apie didžiausius iššūkius, taip pat – sėkmingus ir džiuginančius atradimus, kuriuos pavyko padaryti šiemet, 15min pasakojo dviejų tarptautinę mobilumo programą koordinuojančių ir projektus finansuojančių organizacijų atstovės – Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė Guoda Lomanaitė bei Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė.
Sulaukė tūkstančių skambučių ir elektroninių laiškų
„Nuo 2016 m. esame įdiegę elektroninę dokumentų valdymo sistemą – ŠMPF yra viena iš nedaugelio „Erasmus+“ nacionalinių agentūrų, kurios dirba tik su elektroniniais dokumentais. Tad ištikus pandemijai mes labai sklandžiai perėjome prie nuotolinio darbo“, – pažymėjo G.Kaklauskienė. Pasak jos, turbūt didžiausias iššūkis buvo užtikrinti programų tęstinumą. Juolab, kad nežinios buvo daug. Tai rodo agentūrą užplūdę tūkstančiai užklausų. Mobilumo programų dalyviai ir jų artimieji su ŠMPF darbuotojais tarėsi net ir asmeniniais klausimais.
„Pandemija iš esmės kirto per mobilumo programų šaknį. Ji sustabdė žmones, esančius užsienyje ar planuojančius ten vykti, ir dėl to mums labai padidėjo darbo krūvis. Gavome tūkstančius papildomų užklausų iš mūsų programų dalyvių. Prasidėjus pandemijai programa nebegalėjo veikti pagal suderintas taisykles. Mums reikėjo labai greitai ieškoti nestandartinių sprendimų tam, kad pagelbėtume žmonėms. Čia aš išskirčiau du dalykus: svarbiausia buvo mobilumo dalyvių saugumas ir nuostolių dėl nenugalimos jėgos kompensavimas. Prie nerimo dėl sveikatos, saugumo, prisidėjo nerimas dėl to, kaip dalyviai sugrįš – bilietai negalioja, reikia pirkti naujus, kas reiškia, kad bus papildomų išlaidų. Viskas persipynė. Labai dažnai mūsų buvo prašoma patarti, padėti priimti asmeninius sprendimus, susijusius su pandemija. Tam tikrais atvejais reikėjo teikti net ir psichologinę pagalbą ne tik programų dalyviams, bet ir jų tėvams“, – apie darbą per pandemiją pasakojo ŠMPF direktoriaus pavaduotoja G.Kaklauskienė. Svarbiausi sprendimai, kaip programa vyks toliau, buvo priimti konsultuojantis su Europos Komisija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pandemija kirto per mobilumo programų šaknį.
Tęsiantis pandemijai pavasarį ŠMPF iniciatyva „Aš stiprus su Erasmus+“ paskatino projektų dalyvius dalintis ir gerąja patirtimi – iš viso sulaukta 25 istorijų apie tai, kaip sekėsi toliau vykdyti projektus.
„Apibendrinant šias istorijas galiu pasidžiaugti, kad visi projektų dalyviai nurodė, jog darbus buvo apleidę tik trumpam. Vėliau, naudodami įvairias nuotolines ryšio priemones ir programas, jie sėkmingai tęsė projektus kartu su partneriais iš kitų šalių. Pasakodami apie savo patirtis, jie akcentavo, koks svarbus buvo vienas kito palaikymas ir bendros veiklos. Kokios jos? Na, pavyzdžiui, mokyklos bendruomenė „Zoom“ platformoje šventė Europos dieną kartu sušokdami Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojų „The Roop“ dainą „On Fire“, – kalbėjo G.Kaklauskienė. Daugiau apie tai ir visame pasaulyje sukurtus projektus rasite ČIA.
Organizacijoms reikėjo padėti susiorientuoti
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė Guoda Lomanaitė 15min sakė, kad 2020-ieji paskatino mobilizuotis ir tapti ramsčiu vieni kitiems. „Mes, tarptautinių programų administratoriai, turėjome susiorientuoti, kokios pagalbos iš mūsų reikia projektų organizatoriams, ir kiek įmanoma operatyviau ją suteikti, – sakė pašnekovė. – Savaime aišku, prie naujų taisyklių, bendravimo būdų atradimo pirmiausia reikėjo prisitaikyti ir mums patiems. Iššūkių, kaip ir visiems aplink, netrūko. Tačiau mūsų atveju buvo tam tikras paradoksas: pandemijos akivaizdoje teko dirbti su programomis, kurios skatina tarptautinį mobilumą“.
Pasak G.Lomanaitės, konsultuodami, ieškodami geriausių sprendimo būdų JTBA darbuotojai siekė projektus įgyvendinančioms organizacijoms padėti lanksčiau žiūrėti į problemines situacijas, sumažinti pereinamojo laikotarpio įtampas.
„Įsibėgėjus pandemijai atsirado ir pamąstymų, kas apskritai yra neformalusis ugdymas nuotoliniu būdu, kas yra tarptautinės veiklos, kaip jos prisitaiko prie pakitusių sąlygų, kaip mes užtikriname turinio kokybę – daug panašių klausimų atėjo dėl programų turinio. Apmąstymų procese mes vis dar esame ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Bet per devynis mėnesius jau turime ir aiškių atsakymų dėl ateities“, – kalbėjo JTBA vadovė.
Pasikeitusios gyvenimo ir darbo sąlygos daugelyje pažadino kūrybiškumą, į procesus pažiūrėta lanksčiau. „Visi ieškojo būdų, kaip gali atliepti pasikeitusius projektų partnerių, dalyvių poreikius: kaip tam tikrus formatus perkelti į skaitmenines erdves. Nuotoliniu būdu vyko projektų partnerių susitikimai, konsultacijos su mumis, įvairūs renginiai, neformalūs susitikimai, žaidimai – bandymo keliu buvo ieškoma įvairių būdų, kaip pasiekti savo tikslines grupes, kaip toliau su jomis dirbti ir tęsti projektus“, – sakė pašnekovė.
Išmoko atrasti projektų esmę
G.Lomanaitė taip pat pažymėjo, kad vasarą, laikotarpiu tarp karantinų, nemažai JTBA finansuojamų projektų Lietuvoje vyko gyvai. „Dalis organizacijų pasinaudojo atokvėpiu nuo koronaviruso ir tikrai sėkmingai, derindami įvairius formatus tęsė veiklą. Žinoma, buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip didesnių renginių skaidymas į mažesnius, dalies veiklų įgyvendinimas lauke, darbas tik mažomis grupėmis, visos privalomos higienos priemonės – kaukės, dezinfekcija, vėdinimas. Vyko atidesnis pasiruošimas – projektų organizatoriai skyrė daugiau dėmesio detalėms“, – pasakojo JTBA direktorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis pareiškėjų, sąmoningai karantiną išnaudojo pasiruošimui būsimiems didesniems renginiams ir kitoms aktyvioms veikloms. „Kadangi strateginiai arba didieji projektai paprastai tęsiasi dvejus metus, dalis pareiškėjų pirmojo karantino metu nuotoliniu būdu su partneriais tarėsi, keitėsi idėjomis, planavo. O tuomet, kada jau buvo galima daugiau keliauti ir organizuoti susitikimus mišriu būdu, jie buvo pasiruošę“, – kalbėjo G.Lomanaitė.
G.Lomanaitės nuomone, vienas svarbiausių pasiekimų yra tai, jog karantino metu tiek projektų įgyvendintojai, tiek JTBA darbuotojai išugdė gebėjimą atskirti, kas tam tikrame procese tikrai svarbu, ir atsisakyti neesminių elementų: „Bendraudami nuotoliniu būdu žmonės suprato, kaip svarbu koncentruotis į esmę. Tapo aišku, kad labai sunku išbūti trijų dienų renginyje po 8 valandas, jei jis vyksta virtualiai. Todėl ir projektų organizatoriai turėjo progą įvertinti savo programas ir palikti tik svarbiausius aspektus iš visko, ką norisi padaryti, pasakyti“.
Naujam etapui – daugiau pinigų ir trys konkretūs tikslai
Nuo 2021-ųjų startuoja naujas programos„Erasmus+“ etapas, kuris tęsis septynerius metus. Tad šie metai, anot G.Kaklauskienės, buvo skirti pasiruošimui. „Kalbant apie naują programos etapą, vertėtų paminėti, kad, lyginant su dabartiniu laikotarpiu, numatyta daugiau pinigų: 2014–2020 m. laikotarpiui visoms programos veikloms buvo skirta 14,7 mlrd. Eur. Naujam etapui numatyta 26,5 mlrd. Eur. Ši suma bus paskirstyta visoms programoje dalyvaujančioms šalims“, – sakė ŠMPF atstovė.
Dar viena svarbi žinia - naujajame etape siekiama įteisinti naujus mobilumo tipus. „Pagrindiniai veiklų tipai išlieka. Tai yra mobilumo mokymosi tikslais, strateginių partnerysčių projektai. Bet pačios mobilumo formos keičiasi – prie fizinio mobilumo prisideda virtualus ir mišrus. Pastaruoju atveju programos vykdytojai gali taikyti tiek fizinį, tiek virtualų mobilumą“, – kalbėjo G.Kaklauskienė.
Vienas iš ateinančių programos tikslų yra skatinti tvaresnį keliavimą, atsisakant nebūtinų kelionių taršiais keliavimo būdais, pavyzdžiui, lėktuvu. „Programa „Erasmus+“ daro tikrai didelį poveikį švietimo ir darbo su jaunimu sistemoms bei dalyvaujantiems žmonėms. Bet būdama mobilumo programa, be abejo, prisideda prie klimato kaitos problemos, kadangi vykdo labai daug kelionių. Dabar tai labai aiškiai įvardinta. Yra numatytos įvairios priemonės, kaip galėtume mažinti neigiamą poveikį gamtai. Visų pirma mobilumo dalyviams bus skiriama papildoma parama, jei jie rinksis žalesnes keliavimo formas, pvz., ne skrydžius, bet keliones žemės transportu (traukiniais, t.t.). Kitas dalykas – programos dalyviai ir organizacijos bus skatinamos taikyti tvaresnius projektų organizavimo būdus. Pvz., kokie produktai kuriami, iš kokių medžiagų, kokius puodelius naudojame partnerių susitikimuose. Žaliojo kurso projektams bus teikiama finansavimo pirmenybė“, – kalbėjo ŠMPF direktoriaus pavaduotoja. Tai bus taikoma ir nacionalinėms agentūroms, kurių tikslas – tapti pavyzdžiu programų dalyviams.
Kita sritis, kuriai ateinančio programos etapo metu taip pat bus skiriama daug dėmesio, yra skaitmenizacija. „Nors šia tema kalbama jau kurį laiką, dabartinė situacija, kai tiek daug kasdienybės elementų persikėlė į virtualią erdvę, leido visiems praktiškai įsitikinti, kokia ji svarbi, – sako JTBA direktorė G.Lomanaitė. – Tapo aišku, kad būtina nuolat lavinti skaitmeninius gebėjimus, koks svarbus saugumas internete, supratome, kad patogios ir funkcionalios skaitmeninės platformos ar įrankiai gali mums labai pasitarnauti – sutaupyti laiko ir finansinių resursų. Todėl ateinančiu programos laikotarpiu bus skiriama daug dėmesio ir pastangų plėtoti skaitmeninę sritį ir kurti galimybes įvairiais būdais mums visiems tobulėti joje“.
Šalia žaliojo kurso ir skaitmenizacijos temų, išlieka labai svarbus ir įtraukties bei įvairovės aspektas. Programa „Erasmus+“ visada buvo paremta lygybės idėja – kad visi, nepaisant kultūros, religijos, seksualinės orientacijos, politinės nuomonės, socialinės padėties, gebėjimų, sveikatos sutrikimų ir įvairių kitų dalykų, gali naudotis programa ir visiems ji turi būti prieinama vienodai. To bus laikomasi bei siekiama ir ateinančio programos etapo metu.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra „Erasmus+“? Tai ES programa, skirta švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sritims Europoje remti. Šios programos lėšomis 2014–2020 m. daugiau kaip 4 mln. europiečių turėjo galimybę studijuoti, mokytis ir įgyti patirties užsienyje. 2021 m. startuoja naujas septynerių metų ciklas. Dalyvauti „Erasmus+“ programoje gali ne tik studentai, galimybių suteikiama įvairiems asmenims ir organizacijoms. Kiekvienoje ES šalyje veikia nacionalinės „Erasmus+“ agentūros, administruojančios programą. Lietuvoje tai Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
