Anot jo, mokykloje ugdomos kompetencijos apima viską: nuo raidžių rašymo iki matematinės analizės elementų ir sudėtingų tekstų interpretavimo, todėl joje svarbu pasiekti du dalykus. „Pirma, kad žmonių kūrybingumui būtų sąlygos skleistis. Antra, kad žmonės įgytų orientavimosi ir sprendimų priėmimų įgūdžių, leidžiančių jiems sėkmingai veikti įvairiose srityse ir susidoroti su iškilusiomis problemomis (pavyzdžiui, virėjui gaminant patiekalą pristigo vieno ingrediento, bet jis čia pat sumąstė, kokiu kitu jį galima pakeisti ir pietūs sėkmingai įvyko). Tam reikia, kad mokykloje mokiniai spręstų kuo daugiau uždavinių, kuriuose priimtinas daugiau negu vienas sprendimas ar atsakymas“.
Lietuvoje dirba daugiau nei 30 000 bendrojo ugdymo mokytojų ir kiekvienas jų, padeda įgyvendinti šiuos dalykus. Pasak M.Vengrio, jie be pamokų vedimo yra ir pavyzdžiai, į kuriuos (arba prieš kuriuos) mokiniai orientuojasi, kurdami savo asmenybę. Jis nurodo, kad svarbi sąlyga mokytojo lyderystei skleistis yra savarankiškumo suteikimas. „Ypač svarbu, kad mokytojai turėtų pakankamai laisvės rinktis, kaip ir ko jie moko savo mokinius. Mokykla ir mokymas(is) yra žmonių bendravimo procesas. Tam tikri standartai būtini, bet nereikėtų to proceso sureglamentuoti taip detaliai, jog galų gale vietoje mokinio ir mokytojo teliktų du savo algoritmus vykdantys kompiuteriai.“
UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas pasakoja, kad jei nebūtų turėjęs tokių mokytojų, kurie tuo laiku laužė įvairius nusistovėjusius standartus, viskas būtų pakrypę kitaip: „Dabar tai atrodo kaip visiškas kosmosas. Kaip sakė Niutonas – jei aš ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau milžinams ant pečių…“ Jis teigia pastebintis, kad tiek lazerių pramonės įmones, tiek mokyklas tarpusavyje sieja būtent mokymosi aspektas.
„Kai baigiasi darbo laikas, kai gamybinėse patalpose užgęsta šviesos ir stovėjimo aikštelėje lieka vos vienas kitas automobilis, žmonės, kurie lieka darbe yra tie „geek‘ai“ besimokantys naujų dalykų, kuriantys naujus prietaisus ir darantys eksperimentus. Kitaip tariant, tai ta kūrybingoji bendruomenės dalis. Jie dar mokykloje konstruodavo visokius techninius žaisliukus, tą patį daro ir darbe. Tik žaislai daug brangesni, o sukonstruotus daiktus paskui galima parduoti klientams už didelius pinigus“, − teigia jis.
Prof. dr. Mikas Vengris pripažįsta, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jam atrodo, kad mokytojo darbas reikalauja tam tikro herojiškumo, atsidavimo, kūrybos: „Manau, kad reikia tam tikrų pastangų, kad, pavyzdžiui, fizikos mokytojas pasiliktų su mokiniais po pamokų kabinete, kol jie konstruos futbolą žaidžiantį robotą. Kad lietuvių kalbos mokytojas įkurtų mokykloje knygų klubą. Biologijos mokytojas savo asmeniniu laiku suorganizuotų tarp klasių vykstantį protų mūšio turnyrą. Fizinio lavinimo mokytojas iki 8 vakaro pasiliktų sporto salėje, kol vyksta tarpklasinės krepšinio varžybos, ar kol vaikai tiesiog žaidžia krepšinį. Tam reikia pasiryžti būti ne tik mokymo programos vykdytoju...“
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.
Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje.
