Šiame interviu M.Autukaitė dalijasi mokyklos prisiminimais, įspūdžiais apie savo pasirinktą profesinį kelią ir pataria, kokia veikla mokiniams gali padėti pasirinkti savo svajonių profesiją.
– Milda, baigėte dabartinę Vilniaus Ozo gimnaziją. Kas labiausiai įsiminė mokantis mokykloje?
– Mokiniai labiausiai įsimena mokytojus, kurie patys tiki savo dėstomu dalyku ir nuolat ieško įdomių būdų jį pristatyti vaikams. Ne išimtis buvau ir aš – geriausiai pamenu pamokas, kurias dėstė puikiai bendraujantys, inovatoriški ir lyderio savybių turintys mokytojai. Vertinau tuos, kurie siekė sudominti ir įtraukti vaikus, bet tuo pačiu išliko reiklūs mokslo rezultatams.
Papildoma veikla už mokyklos ribų padėjo išsiugdyti organizuotumą, atsakomybę, rūpinimąsi kitais – šios savybės šiandien ypač praverčia darbe.
Ypač patiko istorijos, biologijos, lietuvių kalbos pamokos, tačiau gerai sekėsi ir kiti dalykai. Taip pat išskirčiau filosofijos pamokas, kurias su klasiokais galėjome mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką. Vertinau filosfijos mokytoją už tai, kad sudėtingus dalykus mums, moksleiviams, sugebėjo paaiškinti paprastai. Buvo nelengva, tačiau labai įdomu.
Vaikystėje be mokyklos turėjau ir kitų užsiėmimų, daug metų skyriau žirgų sportui. Papildoma veikla už mokyklos ribų padėjo išsiugdyti organizuotumą, atsakomybę, rūpinimąsi kitais – šios savybės šiandien ypač praverčia darbe.
– Ar buvo lengva apsispręsti, kokias studijas rinktis po mokyklos?
– Mokykloje visi dalykai sekėsi gerai, todėl turėjau galimybę rinktis bet kurią mane dominančią specialybę. Tačiau, kaip ir daugelis jaunuolių, ilgai negalėjau apsipręsti, ko noriu. Šiuo klausimu man ypač padėjo mama, ne tik padėjusi atrasti psichologijos sritį, bet ir suorganizavusi susitikimą psichologijos specialistu. Tuomet pradėjau daugiau gilintis į šią sritį, skaityti knygas. O kai atėjo metas stoti į universitetą, tvirtai žinojau, ko noriu. Manau, kad šiuo atveju susitikimas su specialistu buvo lemiamas.
– Vilniaus universitete baigėte Psichologijos bakalauro studijas, vėliau taip pat apsigynėte Organizacinės psichologijos magistro diplomą. Kokie universitete įgyti įgūdžiai labiausiai praverčia šiandien?
– Be to, kad įgijau svarbių teorinių žinių, universitete išmokau savarankiškai mąstyti bei įvairius dalykus vertinti plačiame kontekste. Mus mokė būti ne amatininkais, o profesionalais, kurie kelia klausimus ir ieško atsakymų, nepasitenkina paviršutinišku požiūriu.
Kitas dalykas, kurį vertinu – tai išugdytas alkis naujai informacijai. Nors universitete dar neturėjome kompiuterių, buvome skatinami gilintis į savo sritį, nuolat skaityti literatūrą. Šiandien šis įprotis praverčia, nes nebepakanka žinių, kurias kažkada įgijau mokykloje ar universitete, reikia nuolat tobulėti ir kaupti žinias.
Kita vertus, bendraudama su studentais pastebiu, kad šiandien universitetuose daugiau dėmesio skiriama socialinių įgūdžių tobulinimui. Studentai įgyvendina įvairius grupinius projektus, diskutuoja paskaitų metu, todėl darbo aplinkoje jiems būna lengviau užmegzti ryšius su kolegomis ir partneriais, bendradarbiauti, dirbti komandoje. Galbūt panašios veiklos šiek tiek trūko mano studijų metu.
– Papasakokite, koks yra Personalo vadovo darbas banke.
– Šis klausimas atrodo labai paprastas, bet tuo pačiu ir sudėtingas. Aš visada labai sutrinku, kai to manęs paklausia mano devyniasdešimtmetį perkopusi močiutė. Pagrindinė personalo vadovo užduotis yra būti organizacijos vadovų verslo partneriu ir įnešti savo, kaip organizacijos psichologo indėlį, verslo tikslus paverčiant darbuotojų veiklomis ir projektais.
Paprastas pavyzdys: norėdami su klasės draugais važiuoti į ilgą kelionę, visų pirma sugalvosite, kur važiuosit, vieni – rūpinsis finansais, kiti – bilietais, dar kiti – planuos maršrutą. Šioje grupėje personalo vadovas rūpinsis, kad visi susiburtų, turėtų pakankamai žinių apie būsimą kelionę ir pasiruošimą jai, taip pat – kad visi keliautojai bendradarbiautų kelionės metu ir gebėtų atvirai spręsti pakeliui iškylančias problemas. Personalo vadovas visada viena akimi stebi grupės vadovą ir stengiasi užtikrinti, kad tai būtų tinkamai parinktas žmogus, geras lyderis.
– Personalo valdymo srityje dirbate jau 11 metų. Kuo ši profesija Jums patinka?
– Organizacinės psichologijos sritis yra labai dinamiška. Darbas vyksta su žmonėmis, todėl nuolat vyksta įvairūs pokyčiai. Šie pokyčiai verčia būti atviram naujovėms, atviram patirčiai ir nuolat mokytis. Be to, tai yra tarpdisciplininė sritis, kurioje reikia gerai pažinti ir organizaciją, ir joje dirbančius darbuotojus.
– Ir pabaigai, ką patartumėte moksleiviams, kurie dar tik galvoja apie savo specialybę?
– Labai žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie ne tik gerai mokosi, bet ir yra aktyviai įsitraukę į įvairias veiklas už mokyklos ribų. Tai padeda atrasti save, ugdyti socialinius ir organizacinius įgūdžius bei sutikti įvairių žmonių, kurie gali turėti didelę įtaką ateities profesijai ir karjerai. Todėl esant galimybei, moksleiviai turėtų įsitraukti į savanorystę ar kitą socialinę veiklą. Esu įsitikinusi, kad bet kokia organizacinio pobūdžio veikla yra svarbi. Taigi galvojant apie būsimą specialybę, vien mokytis bibliotekoje tikrai neužteks. Plėskite savo pažinimo ribas!
Gali dalyvauti mokiniai
„Kam to reikia?!” skelbia šį interviu siekdami priminti, kad šalies mokiniai gali dalyvauti Šešėliavimo konkurse. Dalyviai kviečiami siųsti motyvacinius laiškus iki birželio 21 d. el. paštu info@kamtoreikia.lt. Laiške reikia nurodyti savo vardą, pavardę, amžių ir miestą bei atsakyti į klausimą: „Kodėl norite praleisti dieną su pasirinktu profesionalu?“.
Geriausių laiškų autoriai turės progą praleisti dieną kartu su jų pasirinktu profesionalu. Iniciatyvoje dalyvauja VMG vadovas Alfas Ivanauskas, biotechnologijų mokslininkas Daumantas Matulis, žurnalistė Rita Miliūtė ir „Swedbank“ Personalo departamento vadovė Milda Autukaitė.
