„Dėl ugdymo ankstinimo diskutuojama ne vienus metus. 2016 metais buvo rengiamos viešosios konsultacijos su tėvais, kitais socialiniais partneriais.
Nuomonių yra įvairių, tačiau tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA, PIRLS) duomenys rodo, kad vaikų, kurie bent vienus metus iki mokyklos lankymo pradžios dalyvavo kokybiškame instituciniame ugdyme, matematikos, skaitymo gebėjimai vienais formalaus ugdymo metais aukštesni nei tų, kurie tokios galimybės neturėjo“, – atsakyme 15min dėstė J.Urbanovič.
EBPO tyrimų duomenimis, kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra skurdo, iškritimo iš švietimo sistemos mažinimo priemonė, pažymėjo ji.
„Todėl pirmieji vaiko metai yra laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai talkinti vaikų raidai ir šalinti pastebėtas problemas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur kas penktas vaikas nuo 0 iki 5 metų gyvena socialinės atskirties ir skurdo sąlygomis“, – komentavo viceministrė.
Ankstyvesnio ugdymo tendencijos, pasak jos, pastebimos visose Europos Sąjungos šalyse – kai kur privalomas ugdymas pradedamas sulaukus 3, 4 ar 5 metų.
„O pradinis ugdymas dažniausiai pradedamas teikti nuo 6 metų“, – teigė J.Urbanovič, pridurdama, jog ankstinti privalomo ugdymo pradžią Lietuvai rekomenduoja ir EBPO, ir kitos tarptautinės organizacijos, įvertinusios mokinių pasiekimų situaciją bei socialinės atskirties įtaką jiems.
Tėvai, prakalbus apie ankstesnį atžalų ugdymą, viceministrės teigimu, įprastai nuogąstauja, ar jie turės vaikystę, ar nebus vos kelerių metų susodinti į suolus. J.Urbanovič patikino, jog ne.
Būtų parengta būtent šešiamečiams skirta programa.
„Čia reikėtų iš karto pasakyti, kad paankstinus ugdymą šešiamečiai nesimokytų pagal dabartinę į septynerių metų vaikus orientuotą pirmos klasės programą. Jiems būtų parengta būtent šešiamečiams skirta programa, atitinkamai parinktos ir ugdymo formos: ne sėdint suoluose, o daugiau judant, mokantis per žaidimą, interaktyvias veiklas“, – paaiškino viceministrė.
Įprastai priešmokyklinis ugdymas pradedamas vaikams, sulaukusiems šešerių metų, nors, tėvų sprendimu, užsiėmimus gali lankyti ir penkiamečiai.
„Jau ir šiuo metu į priešmokyklines grupes ateina ir šešiamečiai, ir penkiamečiai – dažniausiai tie, kurie gimę pirmoje metų pusėje. Šiuo metu priešmokyklines grupes lanko beveik 8 proc. penkiamečių, po metų jie pradeda lankyti ir pirmą klasę“, – pasakojo J.Urbanovič.
Jeigu visgi būtų nuspręsta vienais metais ankstinti ugdymą visiems vaikams, tam esą reikėtų pasiruošti iš anksto – pritaikyti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas jaunesniems vaikams, duoti laiko mokytojams pasirengti dirbti su jaunesniais vaikais, mokyklose ir darželiuose sukurti mokymosi erdves, kurios būtų tinkamos jaunesnių vaikų ugdymuisi, tai yra, kad mokymasis vyktų įtraukiant daugiau žaidimų elementų, rastųsi erdvės vaikams pailsėti.
„Visoms šioms priemonėms, dar 2018 metais atliktais skaičiavimais, reikėtų 45 mln. eurų“, – nurodė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė.
Anksčiau, pasak jos, būta idėjų įvesti ir privalomą ikimokyklinį ugdymą, nors savivaldybių sprendimu toks esą gali būti taikomas ir dabar.
„2020 metais jis skirtas 60 vaikų“, – teigė J.Urbanovič.
O apskritai, pasak jos, ikimokyklinio ugdymo įstaigas dabar lanko 92 proc. šio amžiaus vaikų.
Apie prezidento norą ankstinti vaikų ugdymą palankiai atsiliepė tiek opozicijos, tiek pozicijos atstovai Seime. Tiesa, suabejota, ar besibaigiant Seimo kadencijai tai pavyks įteisinti.
