Tai vienos iš priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. Savivaldybės jau pavasarį priėmė sprendimus dėl mokyklų stiprinimo pagal praėjusių metų pabaigoje nustatytus Vyriausybės reikalavimus. Tačiau klasių sudarymas trunka ir vasarą.
„Pernai iniciavome ir patvirtinome pakeitimus dėl mokyklų stipinimo regionuose, savivaldybės priėmė vaikų ugdymo kokybei svarbius sprendimus.
Norime, kad visi vaikai turėtų pačias geriausias sąlygas mokytis, mokyklose vaikai maksimaliai atskleistų savo galimybes. Tiek mieste, tiek kaime gyvenantys vaikai privalo gauti kokybišką išsilavinimą, mokykla gali tapti tramplinu į geresnį gyvenimą vaikams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindinius kriterijus, kurių mokyklų steigėjos savivaldybės turi laikytis, kad nauji mokslo metai visiems prasidėtų sklandžiai, visi tėvai iš anksto žinotų, kurioje klasėje mokysis jų vaikas.
Naujais mokslo metais nelieka 5-8 jungtinių klasių. Taip pat nejungiamos ir 9–10 (I–II gimnazijos) klasės. 1–4 klasės gali būti jungiamos tik po dvi, rekomenduojama - gretimos. Atsisakoma jungtinių klasių dėl to, kad jose beveik neįmanoma užtikrinti ugdymo kokybės skirtingo amžiaus mokiniams, suteikti vienodų ugdymosi galimybių su kitais.
Mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. Esant tokiam mokinių skaičiui dar galima taikyti mokymo metodų įvairovę, darbą grupėse, projektinę veiklą, diskusijas, užtikrinti mokinių savivaldą ir kitas neformalias veiklas. Kai vaikų klasėse yra labai mažai, kenčia ugdymo kokybė, nes mokymas nėra tik akademinių žinių suteikimas, tai kur kas plačiau – mokinių socialinių, kūrybinių, kitų gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymas, mokymasis bendradarbiaujant.
Šis nustatytas mokinių skaičius gali būti mažesnis mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos
savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus vietovėje.
Ir kitose mokyklose gali būti sudaroma viena mažesnė 5-10 klasė - viena iš visų mokyklos 5-10 klasių. Tokiu atveju mokyklos savininkas (savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų.
Mažiausias mokinių skaičius III - IV gimnazijos klasėse – 12. Gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus numatytas išimtis.
Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus. Mažose klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos.
Numatyta išimčių, kai gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė. Pvz., mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba; Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba; gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km.; kaimo gyvenamojoje vietovėje esančioje gimnazijoje ir kt. Formuojant tik vieną III gimnazijos klasę rekomenduojamas mažiausias mokinių skaičius – 21.
Klasių, kuriose rugsėjo 1 d. bus mažiau mokinių nei nustatytas mažiausias skaičius, nebus galima registruoti Mokinių registre. Nustatytą didžiausią mokinių skaičių viršijančių klasių registracija taip pat bus apribota.
Todėl savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad mokyklos iki prasidedant mokslo metams sudarytų atitinkamas klases, ir rugsėjį netektų iš naujo formuoti klasių, kilnoti mokinių, perdaryti tvarkaraščių.
Savivaldybės apie atnaujintus reikalavimus klasėms ir mokykloms informuotos 2022 metų pradžioje, vėliau ministerijos atstovai teikė konsultacijas savivaldybėms ir mokykloms.
