Prie Vilniaus universiteto (VU) būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas.
Dėl Klaipėdos universiteto ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.
Tokį tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą penktadienį Lietuvos rektorių konferencijai pristatė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, rodo BNS gauta pristatymo medžiaga.
„Rektoriams buvo pristatyti principiniai dalykai, iš kurių svarbiausi, kad formuojant kitų metų biudžetą išgryninama, kiek lėšų iš biudžeto galima sutelkti universitetų optimizavimui ir išgryninti siūlymai dėl aukštųjų mokyklų konkrečiuose miestuose“, – BNS apie planą sakė G.Viliūnas.
Vilniuje – VU, VGTU ir menų mokyklos
Pagal planą, Mykolo Romerio universitetas taptų VU padaliniu, veikiančiu viešojo saugumo ir viešojo valdymo kryptyse. Kad mokslo potencialas nebūtų išskaidytas per kelis miestus, dabartinis Kaune esantis Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas būtų perkeltas į Vilnių.
Lietuvos edukologijos universitetas būtų išdalytas VU ir VDU, Vilniaus universitetui siūloma steigti struktūrinį padalinį su pedagogų rengimo kryptimi. LEU tuo tarpu jau yra sutarusi dėl jungimosi su Kaune esančiu Vytauto didžiojo universitetu, čia formuojant mokytojų rengimo centrą.
Pasak G.Viliūno, minėtas susitarimas neprieštarauja ŠMM planui. „Kai kur universitetai yra sutarę dėl jungimosi, LEU su VDU ir Stulginskio su VDU, šie dalykai telpa į planą, kai kur dar alternatyvos formuluojamos“, – apie pačių universitetų iniciatyvas sakė viceministras.
Šiaulių universitetas taptų VU padaliniu Šiauliuose, čia būtų steigiamas pedagogų rengimo centras.
Taip pat Vilniuje būtų plėtojamas profilinis Gedimino technikos universitetas bei specializuotos menų mokyklos – Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės akademijos.
Kaune – vienas plačios aprėpties universitetas
Kaune tinklo optimizavimo planas numato formuoti vieną plačios aprėpties universitetą, sujungiant Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus.
Siekiant išvengti dubliavimo miesto mastu, siūloma Vilniaus universitetui atsisakyti savo Kauno fakulteto, jį perduodant plačios aprėpties universitetui Kaune. Kaunui perduodant dalį LEU siūloma jungtiniame universitete įsteigti struktūrinį padalinį pedagogų rengimui.
Klaipėdos universitetas arba taptų vieno iš plačiųjų universitetų padaliniu, arba liktų autonomiškas, pastaruoju atveju Klaipėdos miesto savivaldybei siūloma pateikti Vyriausybei sutartį tarp savivaldybės, verslo ir universiteto dėl šios aukštosios mokyklos stiprinimo, numatant finansinius ir kitus įpareigojimus.
„Mūsų siūlymai krypsta į tai, kad šie universitetai (Šiaulių ir Klaipėdos) turėtų ieškoti sąjungininkų tarp stipresnių universitetų“, – apie planus dėl Šiaulių ir Klaipėdos sakė viceministras.
Iš pertvarkyti siūlomų universitetų Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas yra pareiškę, kad nori likti savarankiškos aukštosios mokyklos.
Pertvarką skubina ir dėl ES lėšų
Būtinybę pertvarkyti universitetus ministerija grindžia ne tik mažėjančiu studentų skaičiumi ir augančiais kokybės reikalavimais, bet ir galimybe pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais.
Kaip teigiama pristatyme, 2017 metų pabaiga–2018 metų pradžia yra paskutinė galimybė pertvarkoms sutelkti šio finansinio laikotarpio ES struktūrinius fondus. Didžiąja dalimi pertvarkas ir planuojama finansuoti šiomis lėšomis.
Pagal planą, Vilniaus universiteto pertvarkai, prie jo prijungiant kelias aukštąsias mokyklas ir plečiant veiklą, iš šalies biudžeto tektų 6,5 mln. eurų, tuo tarpu 37,5 mln. eurų būtų paimta iš ES struktūrinių fondų 2014–2020 metų periodo ir bendrojo finansavimo lėšų.
VGTU bei aukštosioms menų mokykloms atitinkamai tektų 2,69 mln. eurų iš biudžeto ir 28,2 iš ES pinigų.
Pertvarka Kaune šalies biudžetui kainuotų 6,78 mln. eurų, dar 37,7 mln. eurų – iš europinių lėšų. Klaipėdos universitetui atitinkamai numatyta 0,9 mln.ir 2,9 mln. eurų.
Seimo pritarimas – universitetų skaičiaus mažinimui
Seimas yra patvirtinęs universitetų optimizavimo planą, pagal kurį valstybinių universitetų lieka mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14. Pagal jį, Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, jie galėtų būti kitų universitetų padaliniai. Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.
Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.
ŠMM preliminariai universitetų tinklo optimizavimo planą ketina realizuoti iki Vyriausybės kadencijos pabaigos.
Universitetų planai – kiti
Rugsėjį LEU paskelbė tapsiantis VDU padaliniu Vilniuje, VU nuo LEU noro šlietis prie jo tuomet atsiribojo ir pranešė bendradarbiausiantis su Šiaulių universitetu.
Spalį LSU pranešė pasisakantis už autonomiją, tačiau tikino neatmetantis galimybės tartis dėl bendros veiklos su LSMU ir VDU. MRU taip pat atmetė jungimosi su VU galimybę.
Kauno universitetų rektoriai Vyriausybės siūlymui jungtis priešinasi dar nuo šių metų gegužės, kai Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė pristatė universitetų tinklo optimizavimo planą.
Jeigu kokia nors aukštoji mokykla nedalyvaus optimizavimo veiksmuose, manau, ji negali pretenduoti į šiam tikslui skirtas lėšas.
Nuo to, ar universitetai pakeis savo nuomones dėl autonomijos, anot viceministro G.Viliūno, priklausys jų finansavimas.
„Jeigu (universitetų tinklas – red.) visiškai neatitiks viešojo intereso, kuris yra išsakytas planuose, [universitetai] tiesiog liktų nuošalėje, nebūtų investuojama į tokius universitetus, jie gyvuotų kažkaip kitaip, – 15min sako viceministras. – Jeigu kokia nors aukštoji mokykla nedalyvaus optimizavimo veiksmuose, manau, ji negali pretenduoti į šiam tikslui skirtas lėšas. Žinoma, yra kiti finansavimo kanalai, sakykime, studijų finansavimas, kuris ateina su įstojusių studentų skaičiais, ar pagal metodiką apskaičiuojamas mokslo finansavimas.“
