Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų.
Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų didėti 20 proc., profesiniam mokymui – 18 proc., studijoms ir mokslui – 21 proc., sportui – 11 procentų.
„Biudžeto projektas atspindi valstybės prioritetus. Pirmiausia, tai yra siekis, kad pedagogo ir tyrėjo darbo vieta būtų patraukli, o darbo užmokestis būtų orus. Antra, visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, tai yra kokybiškas grįžtamasis ryšys, individuali pagalba ir konsultacijos, taip pat švietimo pagalba. Trečia, mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji švietimo biudžeto projektą trečiadienį pristatė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams.
Pasak J.Šiugždinienės, nuo kitų metų sausio 1-osios mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 procentų. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 procentą.
„Siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet“, – teigė ministrė.
Prognozuojama, jog šiais metais vidutinė mokytojo alga sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitąmet jį pakėlus 13 proc. bus pasiektas 120 proc. šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis bus 31 proc. VDU šiais metais ir 137 proc. kitąmet.
Ministerija skaičiuoja, kad kitais metais mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 euru, mokslininkų, tyrėjų – 172 eurais.
Taip pat numatoma mokyklose kurti trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Tam suplanuota 2,2 mln. eurų.
Anot ministerijos pranešimo, kitąmet ketinama 58 mln. eurų daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Studijų prieinamumui gerinti – stipendijoms studentams su negalia – papildomai suplanuota 1 mln. eurų, o paskatoms rinktis mokytojo profesiją – virš 2 mln. eurų.
Švietimo pagalbai stiprinti numatyti papildomi 4 mln. eurų. Mokinių pasiekimams vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų – 2,4 mln. eurų. Iš šių lėšų bus finansuojamos papildomų konsultacijų valandos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.
Žadama, kad didės ir finansavimas lituanistiniam švietimui užsienyje, tam ketinama skirti 1,7 mln. eurų.
Valstybės biudžeto projektas antradienį pateiktas Seimui, šiuo metu jį svarsto parlamentiniai komitetai, po svarstymo plenarinių posėdžių salėje jis grįš į Vyriausybę patikslinti.
