Reikia sisteminių sprendimų
Į diskusiją kvies švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, kuri yra paskirta Europos įgūdžių metų nacionaline koordinatore Lietuvoje.
„Tam, kad galėtume priimti savalaikius sprendimus dėl dirbtinio intelekto plėtros visuose švietimo lygmenyse, turime nuolat jausti tų pokyčių pulsą. Žinoma, mokytojai jau mokosi naudotis DI teikiamomis galimybėmis ir perduoda savo patirtį per mokymus kitiems. Tačiau visai švietimo bendruomenei trūksta lengvai prieinamos ir susistemintos metodinės medžiagos lietuvių kalba, jaučiamas poreikis kurti atvirus informacinius internetinius išteklius.
Diskusijos metu sieksime aptarti įvairius klausimus: kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi ministerija galėtų padėti ieškoti efektyviausių sprendimų, kaip pritaikyti tarptautines rekomendacijas Lietuvos švietimo įstaigose ir kaip saugiai integruoti DI sprendimus pamokose. Privalome imtis šios koordinavimo misijos“, – sako A.Kudarauskienė.
Kaip pažymima mokytojams skirtose rekomendacijose ir diskusijose šia tema, mokytojas, naudodamas dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką integruojančias skaitmenines priemones, gali individualizuoti dalyko užduotis, padėti mokiniui įsivertinti, tobulinti patį vertinimo procesą.
Dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką integruojančios mokymosi platformos leidžia kaupti mokinių / studentų mokymosi duomenis, jais grįsti tolesnio mokymo sprendimus.
Efektyviai naudojant dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką ugdymo procese svarbu įstaigos infrastruktūra, skaitmeninė įranga, patogūs įrankiai ir saugios platformos. Ypač svarbi
švietimo įstaigose dirbančių pedagogų skaitmeninė ir darbo su generuojamais duomenimis kompetencijA.Kalbama apie būsimą itin personalizuotą mokymąsi, kuris padėtų mokytis lengviau išlaikant dėmesį.
„Dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės yra labai plačios, jos stipriai pakeis švietimo sistemą. Reikalingi tam tikri vadybiniai ir administraciniai sprendimai, užtikrinantys duomenų prieinamumą, naudojimą ir apsaugą, nuolatinis skaitmeninių pajėgumų vystymas ir lyderystė“, – pažymi viceministrė.
Rinkoje kuriama vis daugiau skaitmeninių sprendimų mokymui(si), grįstų dirbtiniu intelektu. Įvairūs įrankiai gali padėti personalizuoti mokinių mokymosi patirtis. Adaptyvios mokymosi platformos naudoja DI algoritmus, analizuoja mokinių mokymosi modelius, teikia individualizuotas mokymo paslaugas, kuriami mokinių pasiekimo vertinimo įrankiai, pvz., analizuojantys mokinių darbus, identifikuojantys plagiavimo grėsmę, pateikiantys grįžtamąjį ryšį apie gramatikos, sintaksės, stiliaus klaidas.
Ekspertinę pagalbą siūlys Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija
Į diskusiją pakviestas Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka pažymi tokios iniciatyvos reikalingumą.
„Labai gerai, kad atsirado tokia iniciatyva. Mūsų asociacija mielai prie jos jungiasi. Manau, kad iš pradžių turime nustatyti konkrečius darbo tikslus. Tikimės, kad ekspertų pateikti siūlymai ir rekomendacijos bus įgyvendinami ir teiks didelę naudą švietimo bendruomenei“, – pažymi D.Čeilutka.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos ministerijai pateiktoje pozicijoje dėl „ChatGTP“ atkreipiamas dėmesys, kad kasdienėje veikloje kalbos modeliai dar nėra tobuli, todėl jų naudojimas yra apgaulingas ir keliantis pagundų piktnaudžiauti. Mokiniai ir studentai gali automatizuoti uždavinių sprendimą ir tekstų rašymą. Prasideda generuoto (netikro) teksto eksponentinė plitimo tendencija, kuri labai apsunkins tikros ir netikros informacijos atpažinimą ir atskyrimą.
Asociacija kviečia „ChatGPT“ ir kitus panašius generuojančius kalbos, vaizdo ir garso modelius integruoti į mokymosi procesą, o į planų rengimo procesą įtraukti Lietuvos dirbtinio intelekto asociaciją, mokytojus, švietimo specialistus, mokslininkus bei praktikus.
Mokytojams – patarimai, studijos, mokiniams – pažintis su DI
Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ kompetencijų centras jau rengia konsultacijas ir mokymus DI klausimais.
Skaitmeninių kompetencijų mokymuose, kuriuose savo įgūdžius nemokamai tobulins daugiau kaip 4 tūkst. mokytojų, yra įtrauktos temos apie dirbtinį intelektą, kurie leis kursų dalyviams suprasti esminius DI principus, taip pat išmokti pritaikyti DI įrankius pamokų metu ir palengvinti kitus darbus.
Kuriami įvairių dalykų nuotoliniam, mišriam ir hibridiniam ugdymui skirti ugdomieji pavyzdžiai, kuriuose mokiniams atspindimos DI aktualijos.
Bendradarbiaujant su Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacija, mokslininkais ir mokytojais praktikais, organizuojami virtualūs seminarai, rengiama vaizdo medžiaga, kuriose kalbama apie DI naudas, rizikas, etiką, pritaikymą švietime. Nacionalinėje švietimo agentūroje įkurto „EdTech“ centro specialistai taip pat atsako į pedagogams rūpimus klausimus, rekomenduojami įvairūs naudingi DI įrankiai (pvz., jau gerai žinomi „ChatGPT“, „MidJourney“, „Stable Diffusion“ ir kt.), paaiškinama, kaip jais naudotis. Jau vykusių seminarų įrašus galima rasti NŠA „Youtube“ kanale.
Rudenį pasirodys specialios edukacinės ir pramoginės laidos, kurias rengia „EdTech“ centras ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija. Jose bus kalbinami DI specialistai, pasaulinio lygio lietuvių duomenų mokslininkai.
Pedagogams skirtose valstybės finansuojamose IT magistro ir modulio studijų programose taip pat integruotos dirbtinio intelekto temos.
Šiais metais vyko bendras projektas su „Kurk Lietuva“, kuris įtraukė mokyklų bendruomenes, mokytojus ekspertus, EdTech ekspertus ir parengė skaitmeninio švietimo gaires mokyklų vadovams, kaip kasdienėje veikloje sėkmingai pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis.
Spalio 16–19 dienomis vyks renginių savaitė „EdTech Week Lithuania 2023“, kurios viena iš pagrindinių temų – DI švietime. Planuojama į Vilnių sukviesti šalies švietimo, mokslo ir inovacijų bendruomenę, užsienio partnerius, ekspertus, spendimų kūrėjus bei visus aistruolius bendram tikslui – puoselėti ir stiprinti švietimo inovacijų kultūrą, tvirtinti Lietuvos, kaip tarptautinės „EdTech“ lyderės, vardą. Dalyvių lauks konferencijos, parodos, diskusijos, užsiėmimai, hakatonas, interaktyvūs renginiai.
Suburta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo technologijų specialistų ir ministerijų atstovų grupė, kuri dalijasi duomenų panaudojimo švietimo srityje patirtimi.
Nuo artėjančių mokslo metų startuos ir atnaujinta informatikos bendroji programa. Jos pasiekimų raidoje nurodyto DI temų nagrinėjimas bei DI raštingumo gebėjimų ugdymas. Jau 1–2 klasėse mokiniai mokysis vertinti duomenų ir informacijos patikimumą pagal pateiktus duomenis, 9–10 klasėje aptars DI teikiamus privalumus ir galimus pavojus, 11–12 klasėse mokysis atpažinti DI, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertinti privalumus ir grėsmes.
Tarptautinės organizacijos teikia rekomendacijas
2019 m. Lietuva tapo antrąja ES valstybe, turinčia dirbtinio intelekto strategiją. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su „Kurk Lietuva“ parengtos strategijos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti DI, sudaryti geresnes sąlygas jo plėtrai ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą.
2022 m. gegužės 3 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje ragina valstybes nares skaitmeninius įgūdžius ir raštingumą įtraukti į pagrindinį ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Taip pat ragina sukurti aukšto lygio dirbtinio intelekto švietimo sistemą, kuri ankstyvuoju etapu, pradedant pradiniu ugdymu, skatintų skaitmeninį raštingumą, įgūdžius ir skaitmeninį atsparumą.
Šių metų gegužę UNESCO surengtame pasaulio šalių švietimo ministrų susitikime pristatė naujas DI gaires mokykloms. Pažymima, kad DI atveria naujus horizontus ir iššūkius švietimui, todėl reikia imtis veiksmų, kad naujos technologijos būtų integruotos į švietimą. Pagal naują UNESCO apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 450 mokyklų ir universitetų iš viso pasaulio, institucijos susiduria su daugybe iššūkių, siekdamos nedelsiant reaguoti į staiga atsiradusias galingas DI programas. Tik 10 proc. ugdymo institucijų turi DI gaires.
