„Kai kurie lituanistai išreiškė susirūpinimą, ar bus tinkamai įvertinti mokinių viešojo kalbėjimo gebėjimai, jeigu kontaktas nebus tiesioginis. Bet juk santykis su klausytoju priklauso nuo komunikacijos situacijos. Kalbėdamas prieš pilną salę žmogus elgiasi vienaip, kalbėdamasis akis į akį su pora žmonių vėl kitaip.
Šiuo atveju kalbantysis vis dėlto bendrauja su mokytoju, kurį jis mato, kuris jį mato, ir su kuriuo jis turi palaikyti kontaktą. Iš esmės palaikomas akių kontaktas, vyksta toks pat bendravimas, tik nuotoliniu būdu“, – atsakyme 15min išdėstė J.Navickaitė.
Iš esmės palaikomas akių kontaktas, vyksta toks pat bendravimas, tik nuotoliniu būdu.
Taip ji sureagavo į Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos ir asociacijos „Lituanistų sambūris“ kreipimąsi, kuriame organizacijos nurodo nesutinkančios su „mokyklos bendruomenėms primetama 12 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos vykdymo tvarka“, teigia, kad organizuoti egzaminą nuotoliniu būdu, kai nuotolinio darbo įgūdžiai dar tik formuojasi ir sistema nėra stabili, yra pernelyg neatsakinga.
„Atsižvelgiant į įtemptą situaciją karantino metu ir tai, kad nuotolinio darbo procesas dar nėra stabilizavęsis, siūlome teikti ekstremalios situacijos pataisą Švietimo įstatymui ir leisti abiturientams 2020 metais išimties tvarka laikyti VBE (valstybinius brandos egzaminus – 15min) ir MBE (mokyklinius brandos egzaminus – 15min) nelaikius kalbėjimo įskaitos. Nesant galimybės įskaitą vykdyti tiesiogiai, ją atšaukti arba apsvarstyti galimybę įskaitą vykdyti tiesiogiai gegužės–birželio mėnesiais“, – pasiūlė organizacijos.
Penktadienį jų atstovai nuotoliniu būdu surengė diskusiją ir svarstė apie lietuvių kalbos įskaitos prasmę – esą tokia, kokia ji yra dabar, neatskleidžia mokinių gebėjimų, kritikuotina jos vertinimo sistema. Kalbėta, kad įskaitos apskritai derėtų atsisakyti.
Dėl to, ar lietuvių kalbos ir literatūros įskaita reikalinga, ar ne, reikėtų spręsti atnaujinant bendrąsias ugdymo programas, teigė ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė.
„Tačiau dalykų egzaminų programų pakeitimai būsimiems abiturientams turi būti paskelbti prieš 2 metus“, – pridūrė ji.
Šįmet Lietuvoje paskelbus karantiną dėl koronaviruso ir sustabdžius ugdymo įstaigų veiklą, lietuvių kalbos įskaitos turėtų vykti nuotoliniu būdu. Tiesa, jas rengiant bus pakeitimų.
„Suprasdami, kad mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimas nuotoliniu būdu yra naujas, iki šiol nepatirtas iššūkis, supaprastintos įskaitos vykdymo ir vertinimo procedūros – atsisakyta dviejų vertinančių specialistų, o paliktas vienas vertintojas – mokinį mokantis mokytojas.
Neabejojame, kad esant poreikiui mokykla ir mokytojai ras galimybių sudaryti sąlygas mokiniui dar kartą kalbėti.
Esant galimybei, siūloma į pagalbą įsitraukti informacinių technologijų specialistą, kuris talkintų mokytojams dėl techninių procedūrų. Neabejojame, kad esant poreikiui, pavyzdžiui, įskaitai nevykus sklandžiai dėl techninių trikdžių, mokykla ir mokytojai ras galimybių sudaryti sąlygas mokiniui dar kartą kalbėti savo pasiruošta tema.
Skaitmeninis kalbos pristatymo įrašas užtikrins galimybę mokiniui ir mokytojui pasitikrinti, ar nebuvo pažeistos įskaitos vykdymo procedūros“, – išdėstė J.Navickaitė.
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos šalies mokyklose turėtų įvykti iki gegužės 22 dienos. Tik tie mokiniai, kurie jas išlaiko, yra prileidžiami prie lietuvių kalbos brandos egzamino.