ŠMSM siūlė inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarančius prielaidas mažinti mokinių skaičių klasėse ir užkardyti perpildytų klasių formavimą, tačiau toks pasiūlymas profesinės sąjungos netenkino. Tiesiogiai ir netiesiogiai su LŠDPS reikalavimų įgyvendinimu susijusios valstybės išlaidos sudarytų daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Bendros valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui 2023 m. sudaro 3,5 mlrd. eurų.
ŠMSM atstovai ragino tęsti derybas ir tartis dėl realias valstybės galimybes atitinkančių sprendimų, tačiau LŠDPS kompromisams buvo nenusiteikusi, todėl buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.
Lietuvoje atlyginimai mokytojams auga sparčiausiai tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2022 m. sausio atlyginimai mokytojams augo 62 proc. Nuo šių metų sausio lėšos mokytojų darbo užmokesčiui padidintos 13 proc.
„Mes esame už sąlygų gerinimą mokytojams, pagrindinis derybų neadekvatumas ir yra šis, kad abi pusės, būdamos vieningos pozicijos šiuo klausimu, finale nesutaria tik dėl realių valstybės galimybių. Iki šiol derybos pavykdavo, tačiau šį kartą LŠDPS reikalavimai yra nesuderinami su valstybės biudžeto galimybėmis ir konstruktyvaus dialogo būdu rezultato pasiekti nepavyko“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
ŠMSM pažymi, kad 2023 m. šalies biudžetas patvirtintas, todėl derėtis dėl papildomų finansinių įsipareigojimų šiais metais nėra galimybių. Poziciją dėl reikalavimo didinti atlyginimus 2024 m. ministerija galėtų pateikti tik rudenį, turint omenyje, kad vyriausybė yra įsipareigojusi ir nuosekliai siekia, kad 2024 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Būtent toks tikslas yra užfiksuotas ir politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
Reikalaujama atlyginimus didinti 56 proc.
LŠDPS reikalavo nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc. ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui 2023 m. papildomai reikėtų 138 mln. eurų (2023 m. rugsėjo–sausio mėnesiams – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 414 mln. eurų), o 2024 m. papildomam didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų. Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų.
Vyriausybė yra įsipareigojusi ir nuosekliai siekia, kad 2024 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį.
Patenkinus LŠDPS reikalavimus, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 176 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 187 proc.
Reikalavimas mažinti klasių dydžius padidintų mokytojų trūkumą
LŠDPS taip pat siūlė mažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones. Didelių klasių problema yra aktualiausia didiesiems miestams, o labiausiai Vilniui. Rajonų savivaldybėse vyrauja mažos mokyklos ir mažos klasės.
Klasių mažinimas pareikalautų didelių papildomų finansinių išteklių, tačiau mokytojų finansinės padėties nepagerintų: būtų investuojama į darbuotojų skaičiaus augimą, bet ne į kiekvieno mokytojo atlyginimo augimą. Klasių mažinimas reikštų klasių skaičiaus augimą ir atitinkamai – didesnį mokytojų poreikį, kai mokytojų jau šiuo metu trūksta.
Smarkiai išaugtų kaštai, kuriuos savivaldybės patirtų dėl papildomos infrastuktūros poreikio. Ypač tai pajustų didieji miestai (pvz., net ir nekeičiant mokinių skaičiaus klasėse jau dabar vien Vilniuje lėšų poreikis naujoms mokykloms statyti ir atnaujinti siekia apie 200 mln. eurų).
Mažinant mokinių skaičių klasėje, ne tik reikėtų didelio papildomo finansavimo, bet ir smarkiai padidėtų mokytojų trūkumas bei patalpų (naujų mokyklų) problema (ypač didžiuosiuose miestuose, kur ji ir taip yra labai opi).
ŠMSM specialistai paskaičiavo, kad, norint įgyvendinti LŠDPS reikalavimą ir sumažinti maksimalų leistiną mokinių skaičių 1–4 klasėse nuo 24 iki 20 mokinių, o 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse – nuo 30 iki 20 mokinių, prireiktų didelių papildomų išteklių. Klasių komplektų skaičius
išaugtų iki 4,4 tūkst. (30 proc.), mokytojų pareigybių poreikis išaugtų beveik 6 tūkst. (23 proc.), o lėšų poreikis vien atlyginimams išaugtų apie 152 mln. eurų (23 proc.). Minėtam papildomų klasių skaičiui reikėtų beveik 100 naujų mokyklų, kurių vienos preliminari statybos kaina siektų 15–20 mln. eurų. Taigi naujoms mokykloms statyti reikėtų dar iki 2 mlrd. eurų.
Dėl kelių punktų susitarta
ŠMSS ir LŠDPS sutarė dėl kelių punktų. Susitarta, kad įstaigų, kuriose veikia profesinė sąjunga, sutaupytų metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga; darbdavys, prieš pradėdamas tirti profesinės sąjungos nario darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą, kuriai priklauso darbuotojas; profesinių sąjungų renkamų valdymo organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be išankstinio darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos sutikimo.
Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinė sutartis su LŠDPS pasirašyta 2022 m. kovo 2 d. Šiemet LŠDPS kreipėsi dėl jos atnaujinimo. Pasirašius nesutarimų protokolą, profesinė sąjunga gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą.
Šiuo metu ŠMSM yra sudariusi dar dvi Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvines sutartis: su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ bei su Lietuvos šveitimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.
