Diskusijos dėl naujo reglamentavimo šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis pusėmis vyksta jau keletą metų, teigia A.Puodžiukas.
„Svarbiausiu dalyku, kalbėdami apie tai, turėtume laikyti vaiko gerovę, jo ateities užtikrinimą“, – dėsto jis.
Ministerijos atstovas sutinka, kad mokytis namuose yra saugiau, įprasta namų aplinka yra jaukesnė ir ramesnė, o tėvų noras vaiką mokyti namuose taip pat esą suprantamas.
„Tačiau anksčiau ar vėliau vaikas išeis į visuomenę, tad natūraliai iškyla jo adaptacijos klausimas.
Juk mokykla – tai ne tik mokymasis. Vaikas, lankydamas mokyklą, išmoksta gyventi bendruomenėje, susiranda draugų, mokosi išsakyti ir apginti savo nuomonę, dirbti komandoje, turi galimybę bendrauti kartu su skirtingų interesų bendraamžiais ir pan.“, – atsakyme 15min rašo Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas.
Jis kelia ir kokybės klausimą: ar namuose savo vaikus mokantys tėvai galės atstoti skirtingų dalykų mokytojus?
Mokykla – tai ne tik mokymasis.
A.Puodžiuko įsitikinimu, diskusijose dėl vaikų mokymosi namuose turi pasisakyti vaiko teisių apsaugos specialistai, mokslininkai, psichologai.
Be to, anot jo, mokymasis namuose iš dalies jau yra įteisintas.
„Ministerija dar 2012 metais yra patvirtinusi Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, kuriuo iš dalies yra įteisinusi mokymąsi namuose, tai yra šeimoje, – toks mokymas minėtame teisės akte yra įvardijamas kaip nuotolinis mokymas“, – nurodo A.Puodžiukas.
Jo teigimu, nuotoliniu būdu ir dabar namuose gali mokytis tie, kuriems dėl ligos, sveikatos būklės Gydytojų konsultacinė komisija yra paskyrusi mokymą namie.
Taip pat namuose esą gali mokytis turintieji specialiųjų ugdymosi poreikių, jei taip rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba ar švietimo pagalbos specialistai.
„Mokytis nuotoliniu būdu gali ir dalyvaujantys didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėje mokinių mobilumo ar mainų programose, vaikus auginantys nepilnamečiai, taip pat mokiniai pagal savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją. Tokiais atvejais mokiniai yra mokomi mokytojų“, – pažymi A.Puodžiukas.
Galimybės mokytis namuose klausimą politinėje darbotvarkėje iškėlė konservatoriai, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis. Jie parengė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įteisinti mokymąsi šeimose – mokinio švietimą, pagal mokymosi šeimoje sutartį, sudarytą su mokykla, turėtų organizuoti tėvai, vienas iš tėvų, globėjai.
Pataisų rengėjai, remdamiesi prof. dr. Brian D.Ray longitudinių tyrimų duomenimis, teigia, kad individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai yra 15–30 proc. aukštesni nei jų bendraamžių tradicinėse mokyklose. Besimokančių šeimoje vaikų mokslo rezultatai esą visiškai nepriklauso nei nuo tėvų išsilavinimo, nei nuo jų turimo ar neturimo pedagoginio išsilavinimo, nei nuo šeimos pajamų, taip pat nuo to, kiek stipriai yra kontroliuojamas jų mokymosi lygis.
„Mokyklų sistema netenkina visų mokinių poreikių: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turi būti galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui priimtinoje aplinkoje“, – dėstoma registruotame įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Seimo narių duomenimis, 2017-aisiais Lenkijoje mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst., Jungtinėje Karalystėje – 48 tūkst., Latvijoje ir Estijoje – po 100 mokinių, neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu. JAV 2016 metais taip mokėsi 2,3 mln. mokinių.
