Jos teigimu, visos 22 pirmojo srauto savivaldybės jau pasirašė jungtinės veiklos sutartis ir jas netrukus pasieks pirmieji avansai veiklų įgyvendinimui.
Tuo metu 36-ių antrojo srauto savivaldybių planai birželio viduryje buvo patvirtinti programos priežiūros komitete ir rudenį jos paseks pirmojo srauto savivaldybių pavyzdžiu.
„Labai džiugu, jog po ilgo ir kruopštaus darbo visoms programoje panorusioms dalyvauti savivaldybėms uždegta žalia šviesa. Tai reiškia, kad šiuo metu veiklas įgyvendinti pradeda visos pirmojo srauto savivaldybės, o likusios 36-ios jungtinės veiklos sutartis pasirašys rudenį. Pagal šias sutartis, savivaldybė įsipareigoja įvykdyti jų pažangos plane suplanuotas veiklas ir pasiekti tam tikrus rodiklius“, – sako programos vadovė Judita Šarpienė.
Gegužės mėnesį visose pirmojo srauto savivaldybėse vyko programos pažangos planų pristatymo renginiai, į kuriuos buvo sukviesta švietimo bendruomenė, savivaldų atstovai, žiniasklaida bei kiti suinteresuoti asmenys.
Pasak J.Šarpienės, tai buvo proga savivaldybių gyventojams ne tik susipažinti ar dar kartą išgirsti apie tai, kokios veiklos, laukiami rezultatai numatyti jų pažangos plane, bet ir pasidžiaugti bendro darbo rezultatais bei įsikvėpti tolimesniems darbams.
„Darbą savivaldybėse pradeda „Tūkstantmečio mokyklų“ sričių koordinatoriai, jau visai netrukus prasidės ir „kietųjų“ veiklų įgyvendinimas – įvairūs infrastruktūros pokyčiai, reikiamų priemonių įsigijimas, o rudenį, tęsiant pradėtus darbus, prie to prisidės ir vadinamosios „minkštosios“ veiklos – mokymai mokytojams ir ugdymo veiklos mokiniams“, – teigia J.Šarpienė.
Iki naujųjų metų 22 savivaldybių mokyklose planuojama atnaujinti kabinetus, mokytojų kambarius, įkurti STEAM ugdymo laboratorijas, menų dirbtuves, liftus, sensorinius kambarius, įsigyti įvairių ugdymo priemonių, multifunkcinių baldų, skaitmeninės įrangos.
Vasarą mokyklose daugiausia vyks infrastruktūros atnaujinimo darbai, įrangos ir priemonių pirkimai, o rudenį tiek mokinių, tiek mokytojų laukia ugdymo veiklos naujose aplinkose ir su mokyklų ugdymo partneriais, išvykos ir stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo mokymai bei kūrybinės dirbtuvės.
Taip pat nuo rudens darbą mokyklose pradės visų keturių sričių (lyderystės veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo) koordinatoriai.
Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti programoje atsakė daugiau nei 50 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.
Anot ministerijos, konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. iki 43 mln. eurų per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų.
Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.
Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į KT sprendimą ir kuo greičiau pakeisti įstatymą, o iki tol programą stabdyti. Vis dėlto ministerija tuomet teigė nematanti reikalo imtis stabdymo.
Seimas gegužės pabaigoje ėmėsi minėto įstatymo pataisų.
